Kamilė Lukauskytė
Šimtai apleistų, bešeimininkių ar valstybės paveldėtų sodų sklypų Lietuvoje netrukus gali sulaukti naujų šeimininkų. Tačiau kas turėtų gauti teisę į tokią žemę – daugiausia aukcione pasiūlęs pirkėjas, kaimyninio sklypo savininkas ar žmogus, dešimtmečius laukiantis nuosavybės teisių atkūrimo?
Būtent dėl to Seime kilo rimtas ginčas.
Aplinkos ministerija siūlo dalį tokių sklypų parduoti, o valstybės biudžetas iš jų galėtų gauti apie 3,5 mln. eurų. Tačiau parlamentarai siūlo svarbią išimtį: kai kuriose savivaldybėse žemė pirmiausia galėtų būti panaudota vis dar neužbaigtam nuosavybės teisių atkūrimui.
Apleisti sodai gali tapti vertinga valstybės žeme
Problema pažįstama ne vienos sodininkų bendrijos gyventojams.
Vienas sklypas prižiūrėtas, jame stovi namas, kitas paverstas daržu, o šalia metų metus plyti niekieno neprižiūrima teritorija.
Dalis tokių sklypų neturi šeimininkų, kiti atiteko valstybei paveldėjimo būdu. Todėl svarstoma, ką su šia žeme daryti toliau.
Pagal Seime svarstomas Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas Nacionalinės žemės tarnybos valdomus neužstatytus sodų sklypus siūloma pradėti pardavinėti jau nuo 2026 metų lapkričio, o apleistus sklypus atviruose aukcionuose – nuo 2028 metų.
Tačiau būtent čia atsirado esminis klausimas: ar valstybė tikrai turėtų skubėti žemę parduoti?
Seime pasiūlė kitą kelią
Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės ir parlamentarų Česlovo Olševskio bei Jeroslavo Narkevičiaus pasiūlymams.
Jų esmė – atvirus aukcionus rengti tik tose savivaldybėse, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau yra baigtas.
Ten, kur žmonės vis dar laukia jiems priklausiusios žemės grąžinimo, laisvi valstybiniai sklypai galėtų būti panaudoti pirmiausia šiam procesui užbaigti.
Tokio pasiūlymo šalininkai argumentuoja paprastai: jeigu valstybė turi laisvos žemės, o tuo pat metu yra žmonių, kuriems nuosavybės teisės vis dar neatkurtos, pirmiausia reikėtų spręsti būtent šią problemą.
Vilniuje žemės vis dar laukia šimtai žmonių
Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių Seime minimas Vilnius.
Č. Olševskio pateiktais duomenimis, sostinėje nuosavybės teisės vis dar nėra atkurtos maždaug 500 gyventojų.
Jų reikalavimai siekia apie 700 hektarų žemės.
Todėl, parlamentarų siūlymu, tokiose savivaldybėse valstybės žinioje atsirandantys laisvi sklypai neturėtų automatiškai keliauti į aukcioną.
Tačiau Aplinkos ministerija įžvelgia kitą problemą.
Ministerija įspėja: atsirastų visiškai naujas būdas
Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė Seimo komitete atkreipė dėmesį, kad sodų sklypų panaudojimas atkuriant nuosavybės teises reikštų naują žemės grąžinimo formą.
Anksčiau tokio mechanizmo nebuvo.
Ministerijos atstovės vertinimu, dėl to galėtų kilti klausimų dėl žmonių, kuriems nuosavybės teisės jau buvo atkurtos pagal anksčiau galiojusias sąlygas, lygiateisiškumo.
Tačiau komitete šiai pozicijai pritarė ne visi.
Viktoras Pranckietis abejojo, ar toks sprendimas iš tiesų pažeistų kitų žmonių teises, nes kalbama apie valstybei priklausančią žemę.
Bronis Ropė savo ruožtu teigė, kad į tokius sklypus galėtų pretenduoti žmonės, kuriems nuosavybės teisių atkūrimo procesas dar net nepradėtas.
O ką daryti šalia gyvenantiems kaimynams?
Čia atsiranda dar viena interesų grupė – žmonės, kurių sklypai tiesiogiai ribojasi su apleista teritorija.
Sodininkų sklypų asociacijos pirmininko pavaduotojas Vytautas Buivydas apgailestavo, kad siūlomame modelyje nėra numatyta pirmumo teisė būtent tokiems kaimynams.
Praktiškai situacija galėtų atrodyti labai paprastai: žmogus daugelį metų prižiūri savo sodą, o už tvoros esantis sklypas stovi apleistas. Atsiradus galimybei jį parduoti, kaimynas nebūtinai turėtų pirmenybę jį įsigyti.
Tai reiškia, kad dėl tos pačios žemės susiduria bent keli skirtingi interesai.
Vieni nori kuo greičiau grąžinti apleistus sklypus į civilinę apyvartą, kiti siekia užbaigti istorinį nuosavybės atkūrimo procesą, o sodininkų atstovai norėtų daugiau galimybių suteikti greta gyvenantiems žmonėms.
Valstybė skaičiuoja milijonus
Aplinkos ministerija mato ir finansinę tokių sklypų pardavimo pusę.
A. Rokickienės teigimu, pardavus valstybės perimtus apleistus sodų sklypus, į biudžetą galėtų įplaukti apie 3,5 mln. eurų.
Be to, apleisti sklypai vėl turėtų savininkus, kurie būtų atsakingi už jų priežiūrą.
Tačiau alternatyvus pasiūlymas reikštų, kad bent dalis šios žemės pirmiausia būtų naudojama ne pajamoms gauti, o nuosavybės atkūrimo klausimams spręsti.
Todėl galutinis sprendimas svarbus ne tik sodininkams.
Pokyčiai gali prasidėti jau netrukus
Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas Seimas po pateikimo pradėjo svarstyti dar birželį.
Jeigu siūloma tvarka būtų galutinai patvirtinta, pirmieji pokyčiai pasirodytų jau šių metų lapkritį, o apleistų sklypų atviri aukcionai pagal ministerijos modelį prasidėtų nuo 2028-ųjų.
Tačiau dabar pagrindinė intriga – kam galiausiai bus suteikta pirmenybė.
Ar valstybinė žemė keliaus tam, kas aukcione pasiūlys didžiausią kainą? Ar pirmiausia bus atsiskaityta su žmonėmis, kurie nuosavybės atkūrimo laukia dešimtmečius? O gal daugiau teisių turėtų gauti apleisto sklypo kaimynai?
Kol kas galutinio atsakymo nėra.
Aišku viena – iki šiol niekam nereikalingais atrodę apleisti sodų plotai staiga tapo žeme, dėl kurios Seime susikirto keli visiškai skirtingi interesai.
