Kamilė Lukauskytė
Lietuvos literatūros pasaulį pasiekė skaudi žinia. Rugsėjo 26 dieną mirė poetas, ilgametis Lietuvos rašytojų sąjungos narys Gintautas Dabrišius. Iki 76-ojo gimtadienio kūrėjui buvo likusios vos kelios savaitės.
Apie netektį pranešusi Lietuvos rašytojų sąjunga užuojautą išreiškė poeto artimiesiems, bičiuliams, kolegoms ir visai rašytojų bendruomenei. Informaciją apie atsisveikinimą žadama paskelbti atskirai.
G. Dabrišius paliko ryškų pėdsaką lietuvių poezijoje, tačiau jo gyvenimo kelias buvo gerokai margesnis, nei būtų galima spręsti vien iš knygų lentynos. Jis buvo bitininkas, tapė, dirbo sodininku, upeiviu, mokytoju, elektriku ir net žirgų išjodinėtoju.
Ėjo tėvo pėdomis – pasirinko bitininkystę
G. Dabrišius gimė 1950 metų spalio 10 dieną Sarginėje, Prienų rajone. 1965-aisiais, Šilavoto vidurinėje mokykloje baigęs aštuonias klases, jis išvyko į Kauną mokytis bitininko amato.
Toks pasirinkimas nebuvo atsitiktinis – jis sekė savo tėvo pėdomis.
Ryšys su gamta vėliau liko svarbus visą kūrėjo gyvenimą. G. Dabrišius laikė bites, priklausė medžiotojų ir ūkininkų sąjungoms, o gamtos bei kaimiškosios pasaulėjautos ženklai ryškiai persikėlė ir į jo poeziją.
Jo gyvenime tilpo daugybė skirtingų profesijų
Nuo 1971 metų G. Dabrišius gyveno ir dirbo Kaune.
Jo biografijoje galima rasti profesijų, kurios iš pirmo žvilgsnio su poezija turi mažai ką bendro. Jis buvo sodininkas, upeivis, žirgų išjodinėtojas, mokytojas, pozuotojas ir elektrikas.
Tačiau greta viso to brendo ir kūrėjas.
Maždaug du dešimtmečius G. Dabrišius tapė, o tapybos mokėsi pas Liudą Truikį ir Zenoną Varnauską. Ilgą laiką jis pats svarstė, ar yra arčiau dailininkų, ar rašytojų pasaulio.
Galiausiai nugalėjo poezija.
Literatūroje pasirodė dar 1975-aisiais
Kaip poetas G. Dabrišius debiutavo 1975 metais žurnale „Jaunimo gretos“, o 1990 metais tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Atgimimo metais jis taip pat buvo sąjūdietis ir parlamento gynėjas.
Pirmoji jo eilėraščių knyga „Vienplaukis prie plento“ pasirodė 1982 metais.
Vėliau skaitytojai sulaukė „Klevo obuolių“, „Baltojo slaptažodžio“, „Sunkiai kylančios anties“, „Sviest akmenuką“, „Ilgos žuvies“, „Joju vienas“ ir kitų kūrinių.
Tarp vėlesnių poeto knygų – „Ievų daina“, „Upė Jekaterinai“ bei 2019 metais pasirodžiusi „Baltas iš manęs“.
Jo poeziją buvo sunku supainioti su kitų
G. Dabrišiaus kūryboje susitiko iš pirmo žvilgsnio labai paprasti dalykai – gamta, žmogaus kasdienybė, kaimas, miestas, šnekamoji kalba ir tautosakos motyvai.
Tačiau už išorinio paprastumo dažnai slypėjo netikėtas posūkis.
Lietuvos rašytojų sąjunga jo tekstus apibūdina kaip skaidrius, bet kartu paradoksalius. Pats poetas kūrybos pernelyg nemistifikavo – yra pasakojęs, kad tiesiog rašydavo, o vėliau grįžęs prie juodraščių pastebėdavo, kurie sakiniai išliko gyvi.
Toks santykis su kūryba gerai atspindėjo ir paties G. Dabrišiaus laikyseną – santūrią, savitą ir sunkiai įspraudžiamą į vieną apibrėžimą.
Įvertinimo sulaukė jau už pirmąją knygą
Literatūros bendruomenė G. Dabrišiaus kūrybą pastebėjo anksti.
1983 metais už debiutinę knygą „Vienplaukis prie plento“ jam buvo paskirta Zigmo Gėlės premija.
Vienas svarbiausių įvertinimų atėjo 2006 metais – už eilėraščių rinkinį „Sviest akmenuką“ G. Dabrišius tapo „Poezijos pavasario“ laureatu.
2012 metais už „Joju vienas“ kūrėjas pelnė Salomėjos Nėries ir Vieno Lito premijas, o 2014-aisiais už knygas „Joju vienas“ ir „Upė Jekaterinai“ jam skirta Antano Baranausko literatūrinė premija.
Taigi jo kūrybinis kelias tęsėsi ne vieną dešimtmetį – nuo pirmųjų publikacijų praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje iki knygų, pasirodžiusių jau XXI amžiuje.
Kolegos atsisveikina su išskirtinio balso kūrėju
Pranešdama apie netektį Lietuvos rašytojų sąjunga G. Dabrišių prisiminė kaip išskirtinio balso ir vidinės laisvės kūrėją, sugebėjusį savaip pažvelgti į paprastus kasdienybės dalykus.
Jo gyvenime nebuvo vien tiesaus kelio į literatūrą.
Bitininkystė, įvairiausi darbai, tapyba, gamta ir galiausiai poezija susijungė į biografiją, kuri daug kuo primena ir jo tekstus – iš pirmo žvilgsnio paprastus, tačiau kupinus netikėtų posūkių.
G. Dabrišius Lietuvos rašytojų sąjungai priklausė nuo 1990 metų, o jo kūryba per kelis dešimtmečius buvo įvertinta ne viena literatūrine premija.
Poeto gyvybė užgeso rugsėjo 26-ąją. Lietuvos rašytojų sąjunga reiškia užuojautą jo artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms, o informaciją apie atsisveikinimą žada paskelbti artimiausiu metu.
Rekomenduojama viršelio nuotrauka:
Šiuo atveju geriausias pasirinkimas būtų Gintauto Dabrišiaus portretas iš Lietuvos rašytojų sąjungos paskelbto „In memoriam“ pranešimo, o ne bendrinė žvakės ar knygų fotografija. Oficialus LRS pranešimas nurodo, kad publikuojama Mildos Kiaušaitės daryta poeto nuotrauka.
Paieškoje grąžintas vaizdas nėra patikimai identifikuotas kaip G. Dabrišius, todėl jo nerodau, kad viršelyje neatsidurtų kitas žmogus. Publikacijai verta imti būtent LRS paskelbtą G. Dabrišiaus portretą, prieš tai patikrinus fotografės ir Lietuvos rašytojų sąjungos nustatytas naudojimo teises.
