Kamilė LukauskytėKlaipėdos vaikų ligoninės bendruomenėje – skaudi netektis. Mirė ilgametė slaugytoja Vilija, net keturis dešimtmečius savo gyvenimo paskyrusi darbui šioje gydymo įstaigoje.
Apie kolegės mirtį pranešę ligoninės darbuotojai neslėpė liūdesio. Jų atsisveikinimo žodžiai atskleidžia, kad Vilija buvo ne tik ilgametė darbuotoja – per daugybę metų ji tapo neatsiejama ligoninės bendruomenės dalimi.
Jos profesinis kelias buvo glaudžiai susijęs su mažaisiais pacientais. Keitėsi pareigos, skyriai ir darbo pobūdis, tačiau viena liko nepakitę – rūpestis vaikais ir jų šeimomis.
Ligoninei atidavė 40 metų
Vilijos darbo istorija Klaipėdos vaikų ligoninėje tęsėsi net keturis dešimtmečius.
Profesinį kelią ji pradėjo operacinėje – vietoje, kur slaugytojo darbas reikalauja ypatingo susikaupimo, atsakomybės ir gebėjimo veikti komandoje.
Vėliau moteris dirbo Statistikos skyriuje, o nuo 2023 metų savo profesinį kelią tęsė Konsultacinėje poliklinikoje.
Čia ji dirbo kartu su vaikų chirurgų komanda.
Per tokį ilgą laikotarpį keitėsi ne tik pati ligoninė. Užaugo ne viena pacientų karta, pasikeitė gydymo metodai, technologijos ir kasdienio medikų darbo sąlygos.
Tačiau Vilija liko šios bendruomenės dalimi iki pat paskutiniųjų savo profesinio gyvenimo metų.
Gyvenimas buvo susijęs su vaikais
Yra dar viena detalė, kurią kolegos išskyrė atsisveikindami su slaugytoja.
Vilija buvo baigusi edukologijos studijas Klaipėdos universitete.
Todėl didelė jos gyvenimo dalis vienaip ar kitaip buvo susijusi su vaikais – tiek per profesiją, tiek per įgytas žinias.
Kolegos ją prisimena kaip žmogų, mokėjusį būti šalia tada, kai to labiausiai reikėdavo.
Vaikų ligoninėje tai ypač svarbu. Čia pagalbos reikia ne tik mažajam pacientui – neretai nuraminimo, paaiškinimo ar paprasto žmogiško palaikymo laukia ir sunerimę tėvai.
Kolegos pasidalijo jautriais žodžiais
Pranešdama apie netektį ligoninės bendruomenė išskyrė ne vien Vilijos profesinį kelią.
Ji prisiminta kaip mylinti mama, žmona, močiutė ir kolegė.
Ilgus metus kartu dirbusiems žmonėms labiausiai trūks kasdienių dalykų – jos šypsenos, šilumos ir buvimo šalia.
Per 40 darbo metų Vilija sutiko daugybę vaikų. Vieni ligoninėje praleido vos kelias valandas, kitiems gydymas galėjo trukti gerokai ilgiau.
Daugeliui pacientų slaugytojo vardas ilgainiui pasimiršta, tačiau išlieka prisiminimas apie žmogų, kuris sunkią akimirką nuramino, pasirūpino ar tiesiog buvo šalia.
Būtent tokį pėdsaką po savęs paliko ir Vilija.
Keturios dešimtys metų – daugiau nei darbo stažas
Keturi dešimtmečiai vienoje gydymo įstaigoje – beveik visas profesinis žmogaus gyvenimas.
Per šį laiką Vilijai teko dirbti skirtingose ligoninės grandyse, tačiau visos jos vienaip ar kitaip buvo susijusios su tuo pačiu tikslu – pagalba pacientams.
Ligoninės kolektyvas atsisveikinime pabrėžė mintį, kad toks ilgas laikas gydymo įstaigoje negali būti vertinamas vien kaip skaičius darbo dokumentuose.
Tai tūkstančiai darbo dienų, pacientų, kolegų ir situacijų, kurių didžioji dalis niekada nepatenka į viešumą.
Todėl po ilgamečio darbuotojo mirties ligoninėje lieka ne tik tuščia darbo vieta.
Lieka prisiminimai žmonių, kurie kartu praleido daugybę metų.
Atsisveikinimo laikas jau paskelbtas
Su Vilija artimieji, kolegos ir ją pažinoję žmonės atsisveikina Klaipėdoje.
Velionė pašarvota „Aternos“ Joniškio pilkojoje salėje. Atsisveikinimas spalio 1 dieną prasidėjo nuo 16 valandos.
Urna bus išnešama spalio 2 dieną 12 valandą.
Vilija amžinojo poilsio atguls Lėbartų kapinėse.
Ligoninėje liks jos darbų pėdsakas
Tokios netektys ypač skaudžios bendruomenėms, kuriose žmonės kartu dirba dešimtmečius.
Vilijos atveju tai – net 40 metų vienoje ligoninėje.
Per juos ji spėjo dirbti operacinėje, Statistikos skyriuje ir Konsultacinėje poliklinikoje, tapti vaikų chirurgų komandos dalimi ir prisidėti prie daugybės mažųjų pacientų priežiūros.
Todėl šiandien jos gedi ne tik šeima ir artimieji, bet ir žmonės, su kuriais ji daugybę metų dalijosi kasdieniu darbu.
Keturi dešimtmečiai, skirti ligoninei ir vaikams, tapo jos paliktu pėdsaku, kurį buvę kolegos prisimins dar ilgai.
