Kamilė Lukauskytė
Pacientai Lietuvoje jau dabar neretai susiduria su ilgomis eilėmis pas gydytojus, tačiau sveikatos sistemos atstovai perspėja – nuo 2027 metų situacija kai kur gali tapti dar sudėtingesnė.
Didžiausią nerimą kelia planuojami valstybės apmokamų sveikatos paslaugų finansavimo pakeitimai. Kritikai baiminasi, kad gydymo įstaigoms suteikus daugiau paslaugų, nei numatyta jų sutartyse, už dalį jų gali būti neapmokėta. Tokiu atveju ligoninės ir poliklinikos gali būti priverstos riboti paslaugų apimtis.
Tačiau Valstybinė ligonių kasa ramina – pacientų galimybė gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas paslaugas privačiose įstaigose neturėtų išnykti.
Baiminasi dar didesnio pacientų srauto
Vienas pagrindinių medikų organizacijų keliamų klausimų – kas nutiks, jeigu daugiau pacientų pradės rinktis viešąsias gydymo įstaigas.
Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Auristida Gerliakienė mano, kad ribojant paslaugų teikimo galimybes privačiame sektoriuje dalis žmonių persikels į viešąjį.
Problema ta, kad kartu planuojama griežčiau vertinti ir vadinamųjų viršsutartinių paslaugų apmokėjimą.
Tai gali sukurti situaciją, kai gydymo įstaiga turėtų galimybių priimti pacientą, tačiau finansavimo konkrečiai papildomai paslaugai nebegautų.
Įspėja apie atidėtą gydymą
Medikų atstovai piešia ir kitą nerimą keliantį scenarijų – dalis procedūrų galėtų būti nukeliamos vėlesniam laikui.
Tai ypač jautru tais atvejais, kai ligą svarbu pradėti gydyti anksti. Užsitęsus laukimui paciento būklė gali komplikuotis, o vėliau prireikti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo.
Kartu atkreipiamas dėmesys į sudėtingą pačių viešųjų gydymo įstaigų finansinę padėtį. Didelė jų pajamų dalis skiriama darbuotojų atlyginimams, tačiau pinigų reikia ir medicinos įrangai, remontui bei kitoms išlaidoms.
Nerimas ir dėl operacijų
Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas taip pat mato rizikų.
Jo teigimu, tarp prioritetų gali nebelikti kai kurių dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų, nors šios sritys ilgą laiką buvo laikomos svarbia sveikatos sistemos kryptimi.
Gydymo įstaigoms nerimą kelia ir kvotos. Jeigu už viršytą sutartyje numatytą paslaugų kiekį nebūtų mokama, ligoninėms gali tekti spręsti, ar jos apskritai gali toliau priimti papildomus pacientus.
Ligonių kasa ramina
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kalbama apie rengiamus apmokėjimo pakeitimus, o ne jau įvykusį masinį paslaugų mažinimą.
Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad sutartyse numatytos paslaugos ir toliau būtų apmokamos visa apimtimi.
Pokyčiai pirmiausia susiję su paslaugomis, kurios suteikiamos virš sutartyse nustatytų kiekių.
Privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasa, taip pat ir toliau galėtų teikti PSDF finansuojamas paslaugas apdraustiems pacientams.
Pacientams svarbiausia – kas bus su eilėmis
Būtent čia ir susiduria dvi pozicijos. Ligonių kasa pabrėžia, kad finansuojamų paslaugų sistema neišnyksta, o medikų ir gydymo įstaigų atstovai klausia, kas nutiks tuomet, kai sutartyse numatytos apimtys bus išnaudotos.
Jeigu pacientų poreikis išliks didesnis už finansuojamų paslaugų kiekį, kritikai baiminasi, kad daliai žmonių gali tekti laukti ilgiau.
Todėl tikrasis planuojamų pokyčių poveikis pacientams priklausys ne vien nuo taisyklių, bet ir nuo to, kiek realiai paslaugų gydymo įstaigos galės suteikti bei kiek jų valstybė bus pasirengusi finansuoti.
