Kamilė Lukauskytė
Lietuvoje vis garsiau kalbama apie reikšmingą pokytį, kuris ateityje galėtų paliesti tūkstančius jaunų žmonių. Politikai diskutuoja, ar iki 2030 metų šalis galėtų pereiti prie visuotinio šaukimo į privalomąją karo tarnybą.
Dauguma parlamentinių partijų atstovų sutinka, kad visuomenės pasirengimą gynybai būtina didinti. Tačiau kai pradedama kalbėti apie konkrečią datą, išryškėja nemažai kliūčių.
Svarbiausia – visuotinis šaukimas nuo 2030 metų kol kas nėra patvirtintas. Krašto apsaugos ministerija dar vertina, kiek tam reikėtų karių rengimo vietų, instruktorių, ginkluotės, technikos ir pinigų.
Konservatoriai jau rengia projektą
TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas visuotinio šaukimo idėją palaiko ir teigia, kad jo vadovaujama partija jau yra parengusi įstatymo projektą.
Pagal svarstomą variantą nuo 2030 metų būtų įvestas visuotinis privalomas vyrų šaukimas.
Projektas kol kas nėra įregistruotas.
L. Kasčiūno vertinimu, ketverių metų pakaktų pasirengti pokyčiams, jeigu politinis sprendimas būtų priimtas dabar. Jis taip pat mano, kad, atsižvelgiant į karo Ukrainoje patirtį, reikėtų keisti ir pačių šauktinių rengimą, daugiau dėmesio skiriant šiuolaikinėms technologijoms.
Liberalai norėtų judėti greičiau
Visuotinio šaukimo kryptį palaiko ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, Lietuva jau dabar galėtų didinti tarnybą atliekančių žmonių skaičių.
Politikė atkreipė dėmesį, kad šiemet kariuomenė negalėjo priimti maždaug 2,8 tūkst. norą savanoriškai tarnauti pareiškusių žmonių.
V. Čmilytės-Nielsen vertinimu, viena pagrindinių problemų yra ne pinigų stygius, o politiniai prioritetai.
Įspėja: vien pašaukti neužtenka
Kiti politikai ragina neskubėti nustatyti konkrečios datos.
LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga mano, kad iki 2030 metų pasirengti būtų įmanoma, tačiau pirmiausia būtina turėti pakankamai instruktorių, ginklų ir infrastruktūros.
Panašios pozicijos laikosi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius. Jo vertinimu, reforma turėtų būti vykdoma etapais – priešingu atveju kyla rizika turėti pokytį tik popieriuje.
Socialdemokratų partija galutinės pozicijos dar nėra priėmusi. Partijos vicepirmininkė Orinta Leiputė teigia, kad judėti visuotinio šaukimo kryptimi reikėtų, tačiau šiuo metu Lietuva tam dar nėra visiškai pasirengusi.
Vienas lyderis kategoriškai nepritaria
Iš kalbintų partijų lyderių išsiskyrė „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.
Jis visuotinio šaukimo idėjos nepalaiko ir mano, kad šiuolaikiniame kare daugiau dėmesio reikėtų skirti technologijoms bei kitoms gynybos priemonėms.
Taigi nors politikų dauguma sutaria dėl būtinybės geriau parengti visuomenę šalies gynybai, kelias, kaip tai padaryti, vertinamas skirtingai.
Iki 2030-ųjų dar laukia daug darbų
Visuotinis šaukimas reikštų gerokai didesnį kasmet parengiamų žmonių skaičių. Tam neužtenka vien pakeisti įstatymą – reikėtų papildomų kareivinių, mokymo bazių, poligonų, instruktorių, ginklų ir technikos.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau taip pat pabrėžė, kad Lietuva neturėtų aklai prisirišti prie konkrečios datos. Svarbiausia, kad kariuomenė pajėgtų kokybiškai parengti visus pašauktus žmones.
Todėl 2030-ieji šiuo metu yra politikų svarstomas tikslas, o ne jau nustatyta data, nuo kurios visi jauni vyrai automatiškai būtų šaukiami į kariuomenę.
Artimiausi sprendimai priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijos skaičiavimų, kariuomenės galimybių ir politinio susitarimo Seime.
