Kamilė Lukauskytė
Lietuva turi aiškų tikslą – iki 2030 metų sukurti nacionalinę diviziją, tačiau vien suburti reikiamą karių skaičių nepakaks. Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad kariuomenė turi būti aprūpinta ginkluote, šaudmenimis, rezervais ir infrastruktūra. Pasak šalies vadovo, tikslas ambicingas, tačiau pasiekiamas.
Prezidentas neabejoja – laukti nėra kada
G. Nausėda teigia, kad šiuo metu visos pastangos turi būti nukreiptos į praktinį Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimą.
Pasak prezidento, iki 2030 metų turi būti ne tik formaliai sukurta divizija, bet ir užtikrinta, kad ji realiai galėtų vykdyti jai keliamas užduotis.
Tam būtinas ne vien karių skaičius.
Reikės pakankamai šaudmenų, ginkluotės, technikos, rezervų, logistikos bei tinkamos infrastruktūros.
„Tai yra ambicingas tikslas“, – pripažino prezidentas, tačiau kartu pabrėžė, kad Lietuva turi dėti visas pastangas, jog šis planas būtų įgyvendintas.
Vien karių neužteks
Divizijos sukūrimas yra vienas svarbiausių Lietuvos gynybos stiprinimo projektų.
Kariuomenėje jau atkuriama Lietuvos divizija, tačiau jos pilnas operacinis pajėgumas priklausys nuo daugybės elementų.
Reikės užtikrinti ne tik personalo komplektavimą, bet ir modernią ginkluotę, transportą, ryšių sistemas, amunicijos atsargas bei logistiką.
Todėl prezidentas akcentuoja, kad artimiausiais metais didžiausias dėmesys turi būti skiriamas konkretiems kariuomenės pajėgumams, o ne vien planams popieriuje.
Lietuva pirks šimtus „Patria“ šarvuočių
Vienas svarbiausių divizijos kūrimo elementų – karinė technika.
Lietuva yra numačiusi įsigyti net 936 Suomijos bendrovės „Patria“ šarvuočius. Pirmasis etapas numato 300 transporterių įsigijimą iki 2030 metų.
Šie šarvuočiai turėtų pakeisti pasenusius vikšrinius M113 ir tapti vienu pagrindinių Lietuvos sausumos pajėgų technikos elementų.
Būtent šis projektas taip pat buvo viena iš temų, kurias G. Nausėda aptarė vizito Suomijoje metu.
Prezidentas lankėsi „Patria“ gamykloje ir pats išbandė karinį transporterį.
Tačiau jau girdisi ir abejonių
Nors prezidentas tikina, kad 2030 metų tikslas yra pasiekiamas, ne visi politikai yra tokie optimistiški.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas yra išreiškęs abejonių, ar Lietuvai pavyks iki nustatyto termino pasiekti pilną divizijos operacinį pajėgumą.
Jo vertinimu, klausimų kelia ginkluotės įsigijimo tempai ir technikos pristatymo terminai.
Tai reiškia, kad Lietuvai teks spręsti ne tik finansavimo, bet ir gamybos bei tiekimo klausimus.
Sprendimai bus svarstomi ir Valstybės gynimo taryboje
G. Nausėda taip pat užsiminė, kad daugiau konkrečių detalių apie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimą tikisi išgirsti Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Tai ypač svarbu augant saugumo iššūkiams regione.
Lietuva pastaraisiais metais sparčiai didina išlaidas gynybai, stiprina kariuomenę ir plečia bendradarbiavimą su sąjungininkais.
Divizijos sukūrimas iki 2030 metų šioje strategijoje tampa vienu svarbiausių tikslų.
Prieš Lietuvą – milžiniška užduotis
Iki 2030 metų likęs laikas gali atrodyti pakankamas, tačiau kariuomenės sukūrimas iki pilno operacinio pajėgumo yra sudėtingas procesas.
Reikia parengti karius, išplėsti infrastruktūrą, gauti techniką, sukaupti atsargas ir užtikrinti, kad visi šie elementai veiktų kaip viena sistema.
Todėl artimiausi keleri metai taps itin svarbūs.
Prezidentas tikisi, kad Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė sugebės šiuos uždavinius įgyvendinti, o Lietuva iki 2030 metų turės ne tik popieriuje egzistuojančią, bet realiai veikiančią nacionalinę diviziją.
