Kamilė Lukauskytė
Druskininkų savivaldybėje gyvenančio vyro bandymas grasinimais išsireikalauti pinigų iš sutuoktinių baigėsi apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kauno apygardos teismas nustatė, kad kaltinamasis ne tik reikalavo didelių pinigų sumų, bet ir ėmėsi pavojingų veiksmų – į nukentėjusiųjų namą metė degančiu skysčiu pripildytą butelį.
Už turto prievartavimą vyrui skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Apie teismo sprendimą spalio 12 dieną pranešė prokuratūra.
Iš sutuoktinių reikalavo dalies pelno
Bylos duomenimis, nusikalstami veiksmai prasidėjo 2025 metų spalį ir tęsėsi iki lapkričio vidurio.
Druskininkų savivaldybės gyventojas, kurio inicialai P. K., siekė priversti sutuoktinius perduoti jam pinigus, nors neturėjo jokio teisėto pagrindo jų reikalauti.
Nustatyta, kad vyras susirašinėjo su vienu iš nukentėjusiųjų ir naudojo psichologinį spaudimą bei grasinimus.
Jis reikalavo mokėti 25 procentus pelno, kurį sutuoktiniai esą gaudavo iš prekybos alkoholiniais gėrimais.
Tačiau teismo byloje toks reikalavimas vertintas kaip neteisėtas turto prievartavimas.
Svarbu tai, kad kaltinamojo minėta prekyba buvo tariama. Viešai paskelbtuose bylos duomenyse nepatvirtinta, jog nukentėjusieji iš tiesų vykdė tokią veiklą.
Vėliau pareikalavo 5 tūkstančių eurų
Vien reikalavimais atiduoti dalį pelno vyras neapsiribojo.
2025 metų lapkritį jis socialiniame tinkle pradėjo rašyti ir nukentėjusiajai.
Šį kartą pareikalauta konkrečios sumos – 5 000 eurų vienkartinio mokesčio.
Tyrėjų surinktais duomenimis, šie pinigai taip pat buvo reikalaujami neturint jokio teisėto pagrindo.
Sutuoktiniai reikalaujamos sumos neperdavė.
Po šio atsisakymo įvykiai pasisuko dar pavojingesne linkme.
Kitą naktį į namą įskriejo degantis butelis
Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, negavęs reikalautų pinigų vyras kitą naktį atvyko prie nukentėjusiųjų namų.
Siekdamas įbauginti sutuoktinius ir priversti juos atiduoti turtą, jis į gyvenamąjį namą metė degantį butelį, pripildytą degaus skysčio.
Dėl šio veiksmo kilo gaisras.
Tyrėjų vertinimu, padegimas buvo susijęs su ankstesniais grasinimais ir reikalavimais perduoti pinigus.
Gaisro metu buvo sugadinta turto už 934 eurus.
Viešai paskelbtoje informacijoje nenurodoma, kad per gaisrą būtų nukentėję žmonės.
Nors nustatyta materialinė žala buvo mažesnė už reikalautą pinigų sumą, pats padegimo faktas tapo svarbia baudžiamosios bylos aplinkybe.
Teismas pripažino kaltu dėl turto prievartavimo
Surinktus įrodymus įvertinęs Kauno apygardos teismas nusprendė, kad P. K. veiksmai atitinka turto prievartavimo nusikaltimo požymius.
Teismas nustatė, kad kaltinamasis sistemingai siekė iš nukentėjusiųjų gauti pinigų, naudojo grasinimus ir psichinę prievartą.
Kai šie veiksmai nedavė norimo rezultato, jis perėjo prie turto sugadinimo, siekdamas sustiprinti spaudimą sutuoktiniams.
Teismo sprendimu vyrui paskirta reali penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tai reiškia, kad teismas neapsiribojo bauda ar bausmės vykdymo atidėjimu.
Vis dėlto nuosprendis dar gali būti skundžiamas, todėl svarbu atskirti paskelbtą teismo sprendimą nuo galutinai įsiteisėjusio nuosprendžio.
Tyrimą atliko Alytaus pareigūnai
Baudžiamąją bylą tyrė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Antanas Baranauskas.
Tas pats prokuroras palaikė valstybinį kaltinimą ir nagrinėjant bylą teisme.
Tyrimo metu buvo vertinamas kaltinamojo bendravimas su nukentėjusiaisiais, pinigų reikalavimai ir vėliau įvykdytas padegimas.
Surinktų įrodymų pakako, kad teismas pripažintų vyrą kaltu.
Kodėl tokie veiksmai laikomi turto prievartavimu?
Turto prievartavimas – tai nusikalstama veika, kai asmuo neturėdamas teisėto pagrindo reikalauja iš kito žmogaus pinigų, turto ar kitokios turtinės naudos, naudodamas grasinimus arba kitokią prievartą.
Tai gali būti grasinimai fiziškai susidoroti, sugadinti turtą, paviešinti nepageidaujamą informaciją ar kitaip pakenkti žmogui.
Šioje byloje nustatyta ne tik grasinimų, bet ir realaus turto sugadinimo aplinkybė.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas už turto prievartavimą, kai prievartaujant turtą jis sunaikinamas arba sugadinamas, numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.
Todėl tokio pobūdžio nusikaltimai gali užtraukti griežtas laisvės atėmimo bausmes.
Nuosprendį dar galima apskųsti
Kauno apygardos teismas nuosprendį paskelbė rugsėjo 30 dieną.
Pagal paskelbtą informaciją, jis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Tai reiškia, kad nuteistasis turi teisę prašyti aukštesnės instancijos teismo peržiūrėti priimtą sprendimą.
Ar šia teise buvo pasinaudota, spalio 12 dieną paskelbtoje informacijoje nenurodyta.
Todėl kol kas patvirtinta, kad pirmosios instancijos teismas vyrui skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Grasinimai virto pavojingu išpuoliu
Ši baudžiamoji byla atskleidė, kaip reikalavimai perduoti pinigus gali peraugti į tiesioginį smurtinį spaudimą.
Iš pradžių sutuoktiniai sulaukė grasinimų ir reikalavimų atiduoti dalį tariamo pelno. Vėliau iš jų buvo pareikalauta 5 tūkstančių eurų.
Kai pinigai nebuvo perduoti, į jų namą buvo mestas degantis butelis, sukėlęs gaisrą ir padaręs materialinės žalos.
Už šiuos veiksmus Druskininkų savivaldybės gyventojas pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo ir nuteistas penkeriems metams kalėjimo.
Bylos baigtis dar gali keistis, jeigu nuosprendis bus apskųstas ir jį peržiūrės aukštesnės instancijos teismas.
