Kamilė Lukauskytė
Lietuvą pasiekė skaudi žinia – mirė ilgametė vaikų globėja, labdaros ir paramos fondo „Nemuno krašto vaikai“ įkūrėja Vida Rainienė. Moteris, kurios gyvenimas buvo neatsiejamas nuo pagalbos sunkumus patiriantiems vaikams ir šeimoms, išėjo sulaukusi 69-erių.
Apie netektį spalio 13 dieną pranešė Kauno rajono bendruomenė. V. Rainienė prisimenama kaip žmogus, kuris ne tik kalbėjo apie gerumą, bet ir savo namų duris atvėrė tiems, kuriems labiausiai reikėjo pagalbos.
Jos gyvenimo istorijoje – ypatingas sprendimas, viską pakeitęs prieš beveik tris dešimtmečius.
Vienas susitikimas pakeitė visą gyvenimą
1997 metų rugsėjį Vilkijos ligoninėje dirbusi V. Rainienė sutiko penkis vaikus iš sunkumus patiriančios šeimos.
Tarp jų buvo vos vieno mėnesio dvynukai. Mažylių sveikatos būklė buvo sunki, o visiems penkiems vaikams reikėjo pagalbos ir saugios aplinkos.
Šis susitikimas moteriai tapo lemtingas.
Būdama giliai tikinti, ji pirmiausia pasirūpino vaikų krikštynomis. Tačiau tuo jos pagalba nesibaigė.
V. Rainienė priėmė neeilinį sprendimą – visus penkis vaikus pasiėmė auginti į savo šeimą.
Nuo tos akimirkos rūpinimasis likimo nuskriaustais vaikais tapo svarbiausia jos gyvenimo veikla.
Jos pagalba pasiekė daugybę šeimų
Augindama penkis globotinius, V. Rainienė nepamiršo ir kitų pagalbos stokojančių žmonių.
Ji lankydavo sunkiai besiverčiančias šeimas, pristatydavo maisto, ieškodavo paramos ir žmonių, galinčių prisidėti prie pagalbos vaikams.
Ilgainiui asmeninė iniciatyva išaugo į gerokai platesnę veiklą.
Vilkijoje buvo įkurtas labdaros ir paramos fondas „Nemuno krašto vaikai“. Taip pat pradėjo veikti vaikų dienos centras, buvo organizuojama globos veikla.
V. Rainienė daugelį metų vadovavo fondui ir stengėsi, kad sunkumus išgyvenantys vaikai turėtų vietą, kurioje jaustųsi saugūs.
Jos pastangos buvo skirtos ne tik materialinei pagalbai. Moteriai rūpėjo, kad kiekvienas vaikas sulauktų dėmesio, supratimo ir žmogiškos šilumos.
Už gerumą sulaukė garbingų apdovanojimų
V. Rainienės ilgametė veikla neliko nepastebėta.
2018 metais jai buvo įteiktas Kauno rajono savivaldybės antrojo lygio Garbės ženklas.
Už nuopelnus visuomenei ir pagalbą vaikams moteris taip pat buvo pagerbta „Gerumo žvaigžde“.
Tačiau ją pažinojusių žmonių akyse svarbiausi apdovanojimai buvo ne medaliai ar oficialūs įvertinimai.
Didžiausiu jos gyvenimo darbu tapo vaikai, kuriems ji suteikė namus, ir šeimos, kurioms padėjo atsitiesti sunkiausiomis akimirkomis.
Bendruomenė atsisveikina su ypatinga moterimi
Kauno rajono bendruomenės paskelbtame atsisveikinimo įraše V. Rainienė prisiminta kaip žmogus, kurio vardas ilgus metus buvo siejamas su atjauta, globa ir pasiaukojimu.
Bendruomenės atstovai dėkojo jai už vaikams atvertus namus ir už tai, kad daugybei žmonių ji tapo atrama.
Ypatingą vietą šiuose prisiminimuose užima vaikai, kuriems V. Rainienė atstojo mamą.
Paliko pėdsaką, kurio nepanaikins laikas
Vida Rainienė gimė 1957 metais, o jos gyvenimas nutrūko 2026-aisiais.
Per beveik tris dešimtmečius nuo lemtingo susitikimo Vilkijos ligoninėje ji sukūrė pagalbos vaikams veiklą, kuri tapo svarbia Kauno rajono bendruomenės dalimi.
Jos istorija primena, kiek daug gali pakeisti vieno žmogaus sprendimas nelikti abejingam.
Penkiems vaikams kadaise atvėrusi savo namų duris, V. Rainienė vėliau tapo atrama daugybei kitų. Nors jos nebėra, jos gerumas išliks žmonių, kuriems padėjo, gyvenimuose.
Nuoširdi užuojauta Vidos Rainienės šeimai, artimiesiems ir visai „Nemuno krašto vaikų“ bendruomenei.
