Kamilė Lukauskytė
Dviem lietuvėms dingus Irane, visuomenėje netyla diskusijos. Į nerimą keliančią istoriją sureagavo ir žinoma radijo laidų vedėja, tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė. Socialiniuose tinkluose ji paskelbė griežtą perspėjimą keliautojams ir neslėpė pasipiktinimo tais, kurie, jos nuomone, neįvertina kelionių į autoritarinių režimų valdomas valstybes pavojų. Jos žodžiai privertė susimąstyti: ar ieškodami nuotykių žmonės kartais nepamiršta svarbiausio – savo saugumo?
Žinoma laidų vedėja nusprendė netylėti
Spalio 22 dieną viešai aptartas Faustos Marijos Leščiauskaitės pasisakymas apie Irane dingusias lietuves.
Radijo laidų vedėja socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo nuomone apie keliones į šalis, kuriose žmogaus teisės ir asmens laisvės yra smarkiai ribojamos.
Nors ji palinkėjo dingusioms moterims saugiai sugrįžti, didžiąją įrašo dalį skyrė perspėjimui kitiems keliautojams.
„Nustokite važinėti į diktatorių valdomas valstybes“, – ragino F. M. Leščiauskaitė.
Jos teigimu, keliautojai kartais pernelyg susižavi svetingumu ir neįprasta kultūra, nepakankamai įvertindami politinės sistemos keliamas grėsmes.
Priminė apie moterų padėtį Irane
Savo įraše žinoma moteris daug dėmesio skyrė moterų teisėms Irane.
Ji priminė apie privalomus aprangos reikalavimus, vadinamosios moralės policijos veiklą ir bausmes už valdžios nustatytų taisyklių pažeidimus.
Laidų vedėja taip pat kalbėjo apie politinių oponentų persekiojimą, griežtas bausmes ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.
Tai buvo jos viešai išsakyta pozicija, o ne nauja informacija apie konkrečias dingusių lietuvių aplinkybes.
Vis dėlto įrašas iškėlė platesnį klausimą: kiek atsakomybės už kelionės saugumą tenka pačiam keliautojui?
Dvi lietuvės dingo po kelionės į Iraną
Primename, kad Daiva Zakažauskaitė ir Erika Šlimaitė spalio 7 dieną iš Lietuvos išvyko į Turkiją, o iš ten keliavo į Iraną.
Artimieji su moterimis nebegali susisiekti nuo spalio 11 dienos.
Jų telefonai išjungti, o socialinių tinklų paskyrose nepastebėta naujo aktyvumo.
Dėl dingimo pradėta paieška, į kurią įsitraukė Lietuvos teisėsauga ir diplomatinės institucijos.
Viena pagrindinių tiriamų versijų – moterys galėjo būti sulaikytos Irane.
Tačiau oficialaus Irano institucijų patvirtinimo apie jų sulaikymą spalio 22 dieną dar nebuvo gauta.
Užsienio reikalų ministerija ėmėsi veiksmų
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pranešė turinti informacijos apie galimą abiejų Lietuvos piliečių sulaikymą.
Ministerijos kanclerė Aistė Stakėnienė nurodė, kad jau parengta diplomatinė nota ir siekiama gauti oficialų patvirtinimą.
Taip pat ieškoma būdų suteikti moterims reikalingą konsulinę pagalbą.
Kol kas nežinoma, dėl kokių priežasčių jos galėjo būti sulaikytos.
Ministerija primena, kad Lietuvos piliečiams rekomenduojama nevykti į Iraną, o jau esantiems šalyje – kuo greičiau iš jos išvykti.
Griežti žodžiai iškėlė jautrų klausimą
F. M. Leščiauskaitės pasisakymas atkreipė dėmesį į sudėtingą dilemą.
Viena vertus, kiekvienas žmogus turi teisę keliauti ir pažinti pasaulį. Kita vertus, kelionės į valstybes, kuriose ribojamos asmens teisės ir galimybės gauti konsulinę pagalbą, gali kelti papildomų pavojų.
Tačiau kelionės pasirinkimas nepanaikina valstybės pareigos padėti savo piliečiams, patekusiems į nelaimę.
Šiuo metu svarbiausias klausimas išlieka ne tai, kodėl moterys pasirinko Iraną, o kur jos yra ir ar joms niekas negresia.
Lietuva laukia žinių
Kol artimieji laukia bet kokios patikimos informacijos, dingusių lietuvių istorija primena, kaip greitai kelionė gali virsti sudėtinga tarptautine situacija.
Faustos Marijos Leščiauskaitės perspėjimas buvo griežtas, tačiau jos įraše nuskambėjo ir palinkėjimas abiem moterims sugrįžti.
Dingusių lietuvių likimas kol kas neaiškus. O žinomos laidų vedėjos pasisakymas dar kartą priminė, kad prieš keliaujant į pavojingomis laikomas valstybes verta itin rimtai įvertinti galimas pasekmes.
