Kamilė Lukauskytė
Lietuvos muzikos pasaulį pasiekė skaudi žinia. Mirė ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro muzikantas, altininkas Andrius Pleškūnas. Apie nelaimę sužinota po to, kai vyro pasigedęs kaimynas kreipėsi į tarnybas. Atvykus į muzikanto namus paaiškėjo tai, ko artimieji ir kolegos būtų norėję niekada neišgirsti.
Nerimą sukėlė kelias dienas nematytas kaimynas
Spalio 22 dieną pranešta apie žinomo Lietuvos altininko Andriaus Pleškūno mirtį.
Muzikantui buvo 71 metai.
Pranešama, kad jo kūnas rastas gyvenamajame bute.
Apie nelaimę sužinota po to, kai vienas kaimynų pastebėjo, jog jau kelias dienas nematė muzikanto.
Sunerimęs žmogus nusprendė kreiptis pagalbos į tarnybas.
Paaiškėjo, kad A. Pleškūnas yra miręs.
Tikslios mirties aplinkybės ir priežastis viešai neatskleistos.
Ilgus metus savo gyvenimą skyrė muzikai
Andrius Pleškūnas buvo gerai žinomas profesionaliosios muzikos bendruomenei.
1978 metais jis baigė Lietuvos konservatoriją ir tais pačiais metais pradėjo dirbti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniame orkestre.
Šiame kolektyve muzikantas praleido daugiau nei keturis dešimtmečius – nuo 1978 iki 2021 metų.
Tai buvo didžioji jo profesinio gyvenimo dalis.
Per šį laiką A. Pleškūnas prisidėjo prie daugybės operos ir baleto spektaklių, koncertų bei gastrolių.
Užėmė svarbias pareigas orkestre
Nuo 1988 metų A. Pleškūnas ėjo altų grupės koncertmeisterio pavaduotojo pareigas.
Tai atsakingas vaidmuo orkestre, reikalaujantis ne tik aukšto profesinio meistriškumo, bet ir gebėjimo dirbti su kitais muzikantais.
Altas yra styginis instrumentas, savo išvaizda primenantis smuiką, tačiau skambantis žemesniu, sodresniu tembru.
Nors klausytojai dažniausiai pirmiausia pastebi smuikininkus ar solistus, altų partijos yra neatsiejama orkestro skambesio dalis.
A. Pleškūnas savo darbu prisidėjo prie daugelio Lietuvos operos ir baleto teatro pastatymų muzikinės kokybės.
Jo atliekama muzika skambėjo garsiuose spektakliuose
Per savo karjerą muzikantas parengė ir atliko visas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro repertuaro operų bei baletų solo partijas altui.
Tarp jų buvo ir sudėtingi, išraiškingi kūriniai.
Jo atliekamas altas skambėjo Léo Delibes’o balete „Kopelija“, Adolphe’o Adamo balete „Žizel“ ir Carlo Maria von Weberio operoje „Laisvasis šaulys“.
Tokios partijos reikalauja didelio techninio pasirengimo ir muzikinio jautrumo.
Orkestro muzikantų darbas dažnai lieka mažiau pastebimas nei pagrindinių scenos atlikėjų, tačiau be jų neįmanomas nė vienas didelis muzikinis spektaklis.
Muzikanto talentas buvo vertinamas ir užsienyje
A. Pleškūno veikla neapsiribojo vien Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scena.
Su teatro orkestru jis gastroliavo užsienio šalyse.
Muzikantas taip pat koncertavo kaip solistas, dalyvavo kamerinių ansamblių veikloje ir tarptautiniuose festivaliuose.
Dar 1979 metais jis griežė Jono Dainiaus Aleknos suburtame kameriniame orkestre.
Ši patirtis liudija plačią muzikinę veiklą ir nuolatinį dalyvavimą profesionaliosios muzikos gyvenime.
Paliko ne tik prisiminimus, bet ir kūrybinį palikimą
Andrius Pleškūnas buvo ne vien atlikėjas.
Per savo karjerą jis įrašė solinių plokštelių, jo atliekama muzika išliko Lietuvos radijo įrašuose.
Muzikantas taip pat kūrė kamerinę instrumentinę muziką ir transkribavo kūrinius altui bei kameriniams ansambliams.
Tai svarbi jo kūrybinio palikimo dalis.
Muzikos įrašai ir parašyti kūriniai leidžia atlikėjo darbui išlikti net tada, kai jo paties jau nebėra.
Netektis Lietuvos muzikos bendruomenei
Daugiau nei keturis dešimtmečius viename svarbiausių šalies muzikinių teatrų dirbęs A. Pleškūnas priklausė muzikantų kartai, kurios profesionalumas padėjo formuoti Lietuvos operos ir baleto tradicijas.
Jo gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su scena, orkestru ir klasikinės muzikos atlikimu.
Žinia apie netikėtai paaiškėjusią mirtį priminė, kad už kiekvieno scenoje matomo spektaklio stovi daugybė žmonių, ilgus metus savo darbą skiriančių menui.
Andriaus Pleškūno gyvenimas nutrūko sulaukus 71 metų. Nors jo mirties aplinkybės kol kas nėra išsamiau paviešintos, muzikanto vardas išliks Lietuvos profesionaliosios muzikos istorijoje, o jo atlikti kūriniai – įrašuose ir klausytojų atmintyje.
