Kamilė Lukauskytė
Ilgametis politikas ir visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius nusprendė nebetylėti. Viešai prabilęs apie Lietuvos ateitį, jis išsakė nerimą dėl šalyje vykstančių pokyčių ir pristatė netikėtą sprendimą. Jo žodžiai apie tai, kas, jo manymu, gali nutikti Lietuvai, sulaukė dėmesio ir paskatino diskusijas.
Nusprendė viešai išsakyti savo poziciją
Spalio 23 dieną paskelbtame interviu S. Buškevičius papasakojo apie pirmąją savo autorinę knygelę „Ar prabusime ir išsaugosime lietuvišką Lietuvą“.
Pasak visuomenės veikėjo, imtis rašymo jį paskatino susirūpinimas Lietuvos demografine padėtimi, migracijos politika, lietuvių kalbos vartojimu ir visuomenėje vykstančiomis kultūrinėmis permainomis.
Politikas teigė jaučiantis pareigą apie šias temas kalbėti garsiai, nes, jo nuomone, visuomenė nepakankamai dėmesio skiria ilgalaikiams valstybės iššūkiams.
Savo knygelėje jis pateikia asmeninį požiūrį į Lietuvos ateitį ir siūlo įvairius politinius sprendimus.
Įvardijo tai, kas jam kelia didžiausią nerimą
Vienas svarbiausių S. Buškevičiaus iškeltų klausimų – lietuvių kalbos padėtis.
Politikas teigia pastebintis vis dažnesnį anglų kalbos vartojimą viešojoje erdvėje, verslo pavadinimuose ir kasdienėje jaunimo kalboje.
Jo įsitikinimu, lietuvių kalbos puoselėjimas yra neatsiejamas nuo tautinio tapatumo išsaugojimo.
Kita svarbi tema – migracija. S. Buškevičius mano, kad Lietuva turėtų griežčiau reguliuoti imigraciją ir daugiau dėmesio skirti gimstamumo skatinimui.
Jis taip pat kritikavo kai kurias visuomenės nuostatas dėl šeimos ir LGBT žmonių teisių.
Tai yra paties politiko vertinimai, o ne įrodyti teiginiai apie grėsmę valstybei. Migracijos, šeimos politikos ir žmogaus teisių klausimais Lietuvos visuomenėje egzistuoja skirtingos pozicijos.
Pasiūlė konkrečius pokyčius
Interviu S. Buškevičius išsakė ir konkrečių pasiūlymų.
Vienas jų – įstatymu nustatyti, kad nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis neviršytų 7 procentų.
Jis taip pat kalbėjo apie siekį išlaikyti didelę lietuvių tautybės gyventojų dalį ir skatinti Lietuvos piliečių šeimas susilaukti daugiau vaikų.
Tačiau tokie siūlymai kelia svarbių teisinių ir praktinių klausimų. Gyventojų sudėties reguliavimas pagal pilietybę ar tautybę turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Konstituciją, Europos Sąjungos teisę ir žmogaus teisių apsaugos principus.
Be to, demografinę šalies raidą lemia daugybė veiksnių – gimstamumas, emigracija, imigracija, gyvenimo trukmė ir ekonominės sąlygos.
Todėl vien migracijos ribojimas savaime neišspręstų visų gyventojų skaičiaus mažėjimo problemų.
Neslepia, kad tikisi kritikos
S. Buškevičius pripažino suprantantis, kad jo knygelėje išsakytos mintys gali sulaukti griežtos kritikos.
Vis dėlto, anot jo, būtent diskusijų ir tikimasi.
Politikas neslėpė, kad jo pozicija yra griežta, o kai kurių visuomenės grupių požiūrį jis vertina itin kritiškai.
Interviu metu jis pareiškė neketinantis atsisakyti savo įsitikinimų vien todėl, kad jie gali būti nepriimtini daliai visuomenės.
Tokie pasisakymai išryškina platesnį klausimą – kaip demokratinėje valstybėje suderinti tautinio tapatumo puoselėjimą, visuomenės įvairovę ir visų gyventojų teisių apsaugą.
Lietuvai skyrė emocingą perspėjimą
Kalbėdamas apie šalies ateitį, S. Buškevičius išreiškė nuogąstavimą, kad nesikeičiant valstybės politikai Lietuva gali prarasti dalį savo tautinio savitumo.
Jis ragino daugiau dėmesio skirti lietuvių kalbai, šeimoms ir pilietiniam sąmoningumui.
Vis dėlto jo pateikiamas pesimistinis ateities scenarijus yra politinė prognozė, o ne nustatytas faktas.
Lietuvos ateitis priklausys nuo daugelio politinių, ekonominių ir socialinių sprendimų, dėl kurių visuomenė ir toliau diskutuoja.
Jo žodžiai nepaliko abejingų
Pirmoji S. Buškevičiaus autorinė knygelė tapo proga dar kartą viešai pristatyti jo požiūrį į valstybės raidą.
Vieniems jo keliami klausimai gali atrodyti aktualūs dėl demografinių pokyčių ir lietuvių kalbos ateities, kiti gali nesutikti su siūlomomis priemonėmis, ypač tomis, kurios susijusios su migracija ir mažumų teisėmis.
Svarbiausia jo žinia – įsitikinimas, kad sprendimų dėl Lietuvos ateities nebegalima atidėlioti.
Ar visuomenė pritars jo siūlomam keliui, lieka atviras klausimas. Tačiau akivaizdu, kad savo naująja knygele politikas siekia paskatinti diskusiją apie tai, kokią Lietuvą žmonės norėtų matyti ateityje.
