Kamilė Lukauskytė
Jei duona yra įprasta jūsų mitybos dalis, tikriausiai bent kartą teko ant kepalo aptikti pūkuotą pelėsio dėmę. Nedidelis plotelis gali atrodyti nereikšmingas, tačiau ar tokią duoną saugu valgyti?
Atsakymas trumpas – ne.
Kodėl valgyti supelijusią duoną rizikinga?
JAV žemės ūkio departamentas rekomenduoja išmesti visą duonos kepalą, ant kurios matyti pelėsis, skelbia health.com. Taip yra todėl, kad porėtuose maisto produktuose, tokiuose kaip duona, pelėsis gali būti išplitęs ir po jo paviršiumi, nors plika akimi jo nematyti.
„Jei ant duonos matyti pelėsis, tai reiškia, kad produktą kolonizavo grybeliai, kurie gali būti išplitę gerokai toliau nei matoma dalis“, – aiškino dietologė Grace Derocha.
Be to, kai kurios pelėsių rūšys gamina mikotoksinus – kenksmingus junginius, galinčius sukelti virškinimo sistemos sutrikimų ar rimtesnių sveikatos problemų. Ypač atsargūs turėtų būti jautresni žmonės, pavyzdžiui, nėščiosios ir vaikai.
Ne visi pelėsiai gamina mikotoksinus, tačiau patikimo būdo iš akies nustatyti, kuris pelėsis nepavojingas, o kuris – kenksmingas, nėra.
Ką iš tiesų reiškia pelėsis ant duonos?
Jei ant duonos pastebite žalią, juodą ar baltą pūkuotą sluoksnį, tai reiškia, kad ant jos auga pelėsis. Pelėsiai – mikroorganizmai, gaminantys smulkias sporas, kurios plinta oru ir gali patekti ant maisto.
Duonoje gausu maistinių medžiagų ir drėgmės, be to, ji dažnai laikoma gana šiltoje aplinkoje, pavyzdžiui, ant virtuvės stalviršio ar stalčiuje. Tokios sąlygos pelėsiui yra itin palankios.
Ant duonos dažniausiai aptinkamas Rhizopus nigricans, atrodantis kaip purus baltas sluoksnis su juodomis dėmelėmis, taip pat Penicillium expansum, P. stolonifer ir Aspergillus niger. Pastarieji sudaro žalsvas ar juodas sporų sankaupas ir dažnai tiesiog vadinami duonos pelėsiu.
Pelėsis ypač greitai gali atsirasti ant naminės duonos, kurioje nėra konservantų, taip pat ant duonos, kurios vartojimo laikas jau pasibaigęs.
Nors pramoniniu būdu gaminamoje duonoje dažnai naudojami priedai, stabdantys pelėsio augimą, ji taip pat gali supelyti, jei laikoma per ilgai arba šiltoje ir drėgnoje vietoje.
Kadangi pelėsis neretai būna išplitęs gerokai plačiau, nei matome, ant duonos pastebėta pelėsio dėmė paprastai reiškia, kad viso kepalo valgyti jau nebesaugu.
Ar galima valgyti nesupelijusią duonos dalį?
Nors gali kilti pagunda išmesti tik vieną supelijusią riekę, specialistai perspėja, kad problema gali būti kur kas didesnė.
„Nupjovus matomą pelėsį nepašalinamos jo „šaknys“, todėl tai nėra veiksmingas būdas likusiai duonai išgelbėti“, – portalui „Health“ sakė profesorė Margot Vigeant.
„Jei tai pjaustyta duona, pelėsis jos viduje gali išplisti per glaudžiai viena prie kitos sudėtas riekes. Todėl net išmetus vieną supelijusią riekę nėra garantijos, kad likusi duona yra tinkama vartoti“, – aiškino ji.
Kitokios rekomendacijos taikomos mažai drėgmės turintiems kietesniems produktams, pavyzdžiui, kietiesiems sūriams ar daržovėms, tokioms kaip morkos.
Tokiais atvejais rekomenduojama nupjauti bent maždaug 2,5 cm aplink supelijusią vietą ir tiek pat į gylį. Kitaip nei duonoje, į tokius kietus produktus pelėsis paprastai negali prasiskverbti labai giliai.
Kaip laikyti duoną, kad ji nesupelytų?
Norint kuo ilgiau apsaugoti duoną nuo pelėsio, specialistai rekomenduoja:
- Laikyti produktą vėsioje ir sausoje vietoje. Pelėsiui patinka šiluma ir drėgmė, todėl duoną geriau laikyti duoninėje ar spintelėje, atokiau nuo šilumos šaltinių.
- Duoną laikyti uždarytą. Sandari originali pakuotė arba sandarus indas sumažina ore esančių pelėsio sporų patekimą ant duonos.
- Duoną užšaldyti. Šaldymas padeda išvengti pelėsio ir išlaikyti duoną. Kad vėliau būtų patogiau, prieš šaldant duoną verta supjaustyti riekėmis.
Reikėtų nepamiršti, kad naminė duona ir duona be konservantų sugenda greičiau nei pagaminta pramoniniu būdu.
Pramoniniu būdu pagamintą duoną ir bandeles kambario temperatūroje paprastai galima laikyti 2–4 dienas, šaldytuve – 1–2 savaites, o šaldiklyje – iki 3 mėnesių.
Jei ant duonos pastebėjote pelėsį, saugiausia išmesti visą kepalą. O norint sumažinti pelėsio atsiradimo riziką ir kartu mažiau švaistyti maisto, duoną verta tinkamai laikyti, o dalį, kurios artimiausiu metu nesuvalgysite, užšaldyti.
