Seimui teikiamas 2026 m. valstybės biudžeto projektas. Pastarasis bus net 18,9 proc. didesnis nei 2025 m., gynybai ketinama skirti kone dvigubai daugiau nei šiemet – 4,79 mlrd. eurų.
Biudžeto deficitas 2026 m. sieks 2,7 proc.
„Visgi, reikia pastebėti, kad daug išlaidų krašto apsaugai yra avansiniuose mokėjimuose. Todėl realus deficitas 2026 m. bus apie 4,7 proc.“, – pridūrė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Remiantis ES Stabilumo ir augimo paktu, biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. šalies BVP, o skola – 60 proc. BVP.
Kitąmet didesnį nei įprastai deficitą planuoja ir kitos Europos šalys. Pavyzdžiui, Latvijoje planuojamas 3,3 proc. biudžeto deficitas, Estijoje 4,5 proc., Lenkijoje 6,5 proc., Suomijoje 3,6 proc., Vokietijoje 4,75 proc. BVP.
Prognozuojama, kad šiais metais valstybės skolos lygis pakils iki 39,9 proc. nuo BVP, 2026 metais – 45,3 proc., 2027 metais – 49 proc., o 2028 metais – 50,9 proc.
Auganti skola didina ir jos aptarnavimo išlaidas. Šiemet valstybės skolos aptarnavimo išlaidos sieks beveik 600 mln. eurų (0,7 proc. BVP), kitais metais, prognozuojama, viršys 800 mln. eurų (1 proc. BVP), 2027 metais – 1 mlrd. eurų (1,1 proc.), o 2028 metais – daugiau nei 1 mlrd. eurų (1,2 proc. BVP).
Pajamoms ir išlaidoms subalansuoti kitais metais bus skolinamasi apie 10 mlrd. eurų, šiemet ši suma siekė apie 7 mlrd. eurų.
K. Vaitiekūno teigimu, biudžetas sudarytas remiantis prognoze, kad šalies ekonomika 2026 m. augs 3,3 proc.
Po pirmojo biudžeto svarstymo Seime nebalsuojama. Antrasis svarstymas vyks po kelių savaičių, o vėliau, tikėtina gruodį, bus galutinai balsuojama dėl 2026 m. biudžeto.
Noras apmokestinti bankus
Seime pristatant biudžetą „Nemuno aušros“ frakcijai priklausantis Artūras Skardžius teigė biudžete pasigendantis papildomo bankų apmokestinimo klausimo.
„Bankai vėl uždirbs milijardą grynojo pelno. Įkainiai paslaugų didžiausi, pinigų prieinamumas mažiausias. Tai, gerbiamas ministre, kodėl jūs prie gynybos neprašote prisidėti komercinių bankų, kurie pas mus tikrai gyvena sočiai“, – kalbėjo politikas.
K. Vaitiekūnas priminė, kad Lietuva bankams jau taikė papildomą apmokestinimą per solidarumo įmoką. Tiesa, pastaroji 2026 m. nebebus taikoma.
„Tai, kad bankų sektoriuje yra tos problemos, kurias jūs minite, reikia sutikti. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet koks bankų apmokestinimas netiesiogiai gula ant vartotojų pečių. (…) Bankams bepigu mokestines išlaidas perkelti vartotojams“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Nereikia pamiršti, kad bet koks bankų apmokestinimas netiesiogiai gula ant vartotojų pečių
K. Vaitiekūnas
Taip pat reikia priminti, kad bankai Lietuvoje moka kiek didesnį, nei kiti rinkos dalyviai, pelno mokestį, kuris siekia 20 proc.
Eugenijus Gentvilas akcentavo, kad „liberalai“ patenkinti gynybai skiriamu 5,38 proc. nuo BVP finansavimu, tačiau pridūrė, kad dar prieš Seimo posėdį Remigijus Žemaitaitis žurnalistams tikino, kad gynybos finansavimui buvo numatyti 5 proc.
„Prieš 10 minučių jūsų koalicijos partneris Remigijus Žemaitaitis už durų rodo skaidres, kad valdančioji koalicija vieną penktadienį Seimo pirmininko Juozo Oleko kabinete buvo sutarę dėl 5 proc. skyrimo gynybai. (…) Dabar skiriama daugiau, aš tuo patenkintas, tačiau noriu paklausti. Ar jūs buvote gavęs valdančiosios daugumos nurodymą ruošti biudžeto projektą, kur gynybai numatomi tik 5 proc.?“ – Seime klausė E. Gentvilas.
K. Vaitiekūno teigimu, tokio nurodymo nebuvo.
„Tokio nurodymo nebuvome gavę. Koalicinėje taryboje buvo kalba apie ne mažiau kaip 5 proc. finansavimą. Aš bent jau atsimenu tokias diskusijas“, – atsakė ministras.
Abejojo, ar pavyks surinkti lėšas į biudžetą
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad biudžeto projekte numatomas ir ženklus valstybės biudžeto pajamų augimas, beveik 1 mlrd. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
„Kokios priežastys tai lems? Įmonių finansinė padėtis yra blogėjanti. Konkurencingumo indeksai (…) blogėja. Prekių eksportas per šių metų 9 mėnesius irgi yra sumažėjęs 1,2 proc.
Kol kas varomoji jėga yra tik vidaus vartojime ir paslaugų eksporte. Kodėl esame taip optimistiškai nusiteikę dėl pajamų surinkimo?“ – klausė A. Butkevičius.
„Pajamų augimas bus dėl augančios ekonomikos ir priimtų mokestinių pakeitimų. (…) Konkurencingumo mažėjimas gali būti siejamas su mūsų geopolitine aplinka. Prekių eksporto mažėjimas gali būti siejamas su mūsų pagrindinės eksporto partnerės Vokietijos pramonės sulėtėjimu“, – atsakė finansų ministras.
Kėlė klausimus dėl gynybos finansavimo
2026 m. gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP arba 4,79 mlrd. eurų. Tiesa, iš jų 700 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.
Dalis Seimo narių teiravosi, kaip gi bus naudojamos Valstybės gynybos fonde esančios lėšos.
„Kai buvo parengta mokesčių reforma ir pristatyta, kad pinigai į Gynybos fondą bus skirti, mes ją parėmėme, tikėdamiesi, kad visos lėšos bus skirtos krašto apsaugai. Gynybos fondo lėšos galėjo būti skirtos tik krašto apsaugai, o iš laikino Solidarumo įnašo lėšų – karinio mobilumo projektams. Kai pakeisti mokesčiai, kai pozicija ir opozicija nubalsavo, atnešate pakeitimą, kad Valstybės gynybos fondo lėšos ne tik krašto apsaugai, bet ir karinio mobilumo projektams bus skirtos“, – akcentavo buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Anot K. Vaitiekūno, Krašto apsaugos ministerija Valstybės gynybos fondo lėšas galės naudoti savo nuožiūra.
„Gynybos fondo instrumentas iki šiol turėjo galimybę finansuoti dvigubos paskirties ir karinio mobilumo išlaidas. Kadangi solidarumo įnašas baigėsi, siekiant išlaikyti fondo funkcionalumą, suteikti lankstumą Krašto apsaugos ministerijai užtikrinant mūsų saugumą pačiu efektyviausiu ir geriausiu būdu, tas funkcionalumas yra išlaikomas. Krašto apsaugos ministerija Valstybės gynybos fondo lėšas galės panaudoti taip, kaip jie matys labiausiai tinkamas mūsų visų saugumui“, – Seime sakė ministras.
Didėjantys atlyginimai ir pensijos
Kitų metų biudžete numatytas ir pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija augs 80 eurų, nuo 670 iki 750 eurų.
Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu didės 90 eurų, nuo 720 eurų iki 810 eurų.
Senatvės pensijoms didinti papildomai bus skirti 388 mln. eurų.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Numatoma, kad 2026 m. vidutinė senatvės pensija sudarys 47,3 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – 51,1 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Minimalus mėnesinis atlyginimas popieriuje 2026 m. padidės 110 eurų (69 eurai į rankas) ir sieks 1 153 eurus popieriuje (dabar 1 038 eurai).
Dirbančiųjų pajamoms didinti biudžete numatyti 438 mln. eurų. Skaičiuojama, kad gydytojų atlyginimai vidutiniškai į rankas augs 103 eurais, slaugytojų – 127 eurais, rezidentų – 313 eurų, mokytojų – 93 eurais, mokslo darbuotojų – 105 eurais, trenerių – 76 eurais, kultūros ir meno darbuotojų – 62 eurais, statutinių pareigūnų – 110 eurų.
Vienkartinė išmoka gimus vaikui kitąmet turėtų siekti 1036 eurus (šiemet ji siekia 770 eurus). Vaiko pinigai didės 7 eurais iki 129 eurų.
Išlaidos ir pajamos
Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos 2026 m. sieks 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) – 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos – 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. daugiau.
Didžiausia dalis į biudžetą bus surinkta iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 35,9 proc. (7,5 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 18,9 proc. (3,9 mlrd. eurų), akcizų – 10,8 proc. (2,27 mlrd. eurų), ES ir kitų finansinės paramos lėšų – 17,5 proc. (3,68 mlrd. eurų), pelno mokesčio – 10,7 proc. (2,24 mlrd. eurų), kitų pajamų – 3,8 proc. (796,6 mln. eurų) ir kitų mokesčių – 2,3 proc. (482 mln. eurų).
Skaičiuojama, kad dėl šiemet priimtos mokesčių reformos 2026 m. biudžetas gaus papildomai 278,5 mln. eurų pajamų.
„Sodros“ biudžeto pajamos 2026 m. sieks 10,3 mlrd., o išlaidos – 8,8 mlrd. eurų. PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos – 4,3 mlrd. eurų, savivaldybių pajamos ir išlaidos – 7,4 mlrd. eurų.
„Turime spartų pajamų augimą visuose biudžetuose, todėl galime sau leisti didinti kai kurias išlaidas ir užtikrinti nuoseklų šalies vystymasi, gynybos finansavimą“, – pristatydamas 2026 m. biudžeto projektą sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Visų biudžetų išlaidos sieks 35,4 mlrd. ir jos bus 5,3 mlrd. eurų didesnės nei 2025 m. (vien gynybos biudžetas 2,39 mlrd. eurų didesnis).
Didžiausią išlaidų dalį sudarys socialinės apsaugos išlaidos – 35 proc. (12,6 mlrd. eurų), sveikatos apsaugai bus skirta 14 proc. (4,79 mlrd. eurų), gynybai – 14 proc. (4,9 mlrd. eurų, švietimui – 13 proc. (4,75 mlrd. eurų).
Gynybai – 5,38 proc. nuo BVP
Krašto apsaugai finansuoti kitąmet numatyti 5,38 proc. nuo BVP. Tai sudarys 4,79 mlrd. eurų. Iš jų 700 mln. eurų bus perskirstomi per Valstybės gynybos fondą. Tai reiškia, kad šių pinigų Krašto apsaugos ministerija negalės panaudoti tiesiogiai.
2027 m. gynybai žadama skirti 4,94 mlrd. eurų (5,28 proc. nuo BVP), o 2028 m. taip pat 4,94 mlrd. eurų (5,01 proc. nuo BVP).
„Gynybos finansavimas beveik dvigubinamas. (…) Tai išties svarbus augimas“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų visiškai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.
Keliams virš 800 mln. eurų
Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams siūloma skirti 815,5 mln. eurų.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2026-ųjų biudžetas siektų 436,6 mln. eurų – 126,8 mln. eurų mažiau nei šiemet (563,4 mln. eurų). Savivaldybių keliams iš KPPP planuojama skirti 206,4 mln. eurų.
Dar 200,1 mln. eurų keliams numatoma skirti iš Europos Sąjungos lėšų, iš jų 99,6 mln. eurų – kariniam mobilumui.
Tuo metu Valstybiniame kelių fonde pirmaisiais jo veiklos metais būtų 178,8 mln. eurų. Numatoma, kad nuo 2027-ųjų fondą pildys pajamos iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo – po 200 mln. eurų kasmet.
Vyriausybės patvirtintas biudžeto projektas kitą savaitę bus teikiamas Seimui.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
