Kiekvieną kartą, kai Lietuvą sukrečia dar vienas žiaurus nusikaltimas, visuomenėje iš naujo kyla tas pats klausimas: ar žmogus, sąmoningai atėmęs gyvybę, kankinęs, prievartavęs ar žudęs be jokio gailesčio, apskritai turi teisę kada nors grįžti į laisvę?
Vieni sako, kad valstybė neturi teisės atimti gyvybės net pačiam baisiausiam nusikaltėliui. Kiti atsako paprastai: o kokias teises turėjo auka?
Lietuvoje mirties bausmė buvo panaikinta po 1998 m. Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriame konstatuota, kad tokia bausmė prieštarauja Konstitucijai. Vėliau Lietuva įsipareigojo laikytis ir Europos žmogaus teisių standartų, įskaitant protokolus dėl mirties bausmės panaikinimo.
Tačiau teisiniai įsipareigojimai nereiškia, kad visuomenėje klausimas išnyko. Priešingai — kiekvienas žiaurus nusikaltimas jį vėl grąžina į pirmą planą.
Bausmė ar teisingumas?
Dalis žmonių mano, kad už pačius šiurpiausius nusikaltimus turėtų būti taikoma mirties bausmė. Jų argumentas aiškus: kai nusikaltėlis sąmoningai sunaikina kito žmogaus gyvenimą, valstybė neturėtų jo išlaikyti dešimtmečiais mokesčių mokėtojų pinigais.
Kita visuomenės dalis tam prieštarauja. Jie primena, kad teismai gali klysti, kad nekaltai nuteisto žmogaus mirties bausmės atveju klaidos ištaisyti nebeįmanoma. Be to, tokia bausmė Lietuvai reikštų rimtą konfliktą su europine žmogaus teisių sistema.
Todėl vis dažniau siūlomas kompromisas: kalėjimas iki gyvos galvos be jokios galimybės išeiti į laisvę.
Ar žiauriausi nusikaltėliai turi turėti antrą šansą?
Štai čia ir prasideda tikroji diskusija.
Ar žmogus, kuris kankino vaiką, nužudė šeimą, prievartavo ir žudė, organizavo žiaurius nusikaltimus ar veikė visiškai sąmoningai, turi turėti teisę po daugelio metų prašyti paleidimo?
Vieniems atsakymas aiškus: ne. Tokie žmonės turi būti visam laikui atskirti nuo visuomenės.
Kiti sako, kad net ir pati griežčiausia bausmių sistema turi palikti bent teorinę galimybę peržiūrėti bausmę, nes valstybė negali tapti keršto aparatu.
Bet tada kyla dar vienas klausimas: ar kalbėdami apie nusikaltėlio teises kartais nepamirštame aukos, jos šeimos ir visuomenės saugumo?
Lietuvai reikia atviros diskusijos
Mirties bausmės grąžinimas Lietuvoje šiandien būtų itin sudėtingas teisiškai ir politiškai. Tačiau diskusija apie realią bausmę iki gyvos galvos be galimybės išeiti yra klausimas, kurį visuomenė tikrai turi teisę kelti.
Nes teisingumas nėra tik kodeksų straipsniai. Teisingumas yra ir žmonių jausmas, kad valstybė gina ne nusikaltėlį, o auką.
Todėl klausimas paprastas:
Ar pritartumėte, kad už pačius šiurpiausius nusikaltimus Lietuvoje būtų taikoma mirties bausmė arba kalėjimas iki gyvos galvos be galimybės kada nors išeiti į laisvę?
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
