Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Bažnyčios atsisakęs Gediminas Kvietkauskas: tai tapo legalia prieglauda iškrypėliams

Pasidalinkite

Lietuvą krečia skandalas dėl kunigams pareikštų kaltinimų už galimus seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. Į dienos šviesą lenda ne tik nutylėti pasakojimai apie nemalonius susidūrimus su dvasininkais, bet ir apie atsiribojimą nuo bažnyčios. „East West Agro“ vadovas, verslininkas Gediminas Kvietkauskas prisipažino dar paauglystėje atsitraukęs nuo šios bendruomenės.

Soc. tinkle G. Kvietkauskas pasidalijo atviru pasakojimu apie tai, kodėl apsisprendė daugiau nebekelti kojos į bažnyčią. Esą jau paauglystėje suprato, kad šventų namų užkulisiuose – kur kas daugiau nei mes žinome.

„Aš atsisveikinau su bažnyčia, būdamas 14-os. Nors priešistorė kitaip atrodė. 80-aisiais Katalikų Bažnyčia buvo ginklas prieš sovietų sąjungą. Monsinjoras Sladkevičius, Kardinolas Audrius Juozas Bačkis buvo įkvėpimo šaltiniai jaunam žmogui. Mano močiutė stipriai mane forsavo, 5 metų priėmiau pirmą komuniją, 7 metų priėmiau sutvirtinimo sakramentą. Nuoširdžiai tikėjau, kad būsiu kunigu. Mane taip įtikino. bet augdamas pradėjau užduoti klausimus. O su klausimais prasideda ir atsakymai.

Ir baigėsi mano dvasinis kataliko kelias. Pažinojau daug šviesių Kunigų. Gal labiausiai įstrigęs A.A. Ričardas Repšys, žuvęs gelbstint skęstantį. Gal per jautriai pasisakysiu: mane, kai skendau paauglystėje – irgi išgelbėjo.

Ir vistik – aš netikiu bažnyčia ir pykstu. Turiu tokią teisę. Mano vaikai nekrikštyti. Jie patys apsispręs, ar jiems reikia religijos. Mano religija – Meilė. Meilė Žmonai, Sūnui, Dukrai

Tikėjimas išgalvotais barzdočiais danguje nėra tikėjimas!

Atsiprašau visų tikinčiųjų, nes gerbiu jūsų kelią – bet Dievas niekada negyveno bažnyčiose. Bažnyčia yra manipuliacija, spekulacija, verslo modelis. 2000 metų egzistuojantis vienas sėkmingiausių verslo modelių – iš to reikia pasimokyti.

Bet bažnyčia yra tik verslas – nieko daugiau. Cosa nostra.

Bet net ir Cosa nostra” turi moralinius principus, kurių jokia pasaulio visuomenė neperžengs. Bažnyčia tapo legalia prieglauda iškrypėliams vaikų išnaudotojams.

Šachas ir matas bažnyčiai.

P.S., Skalbkit nuodėmes, šventieji…“ – feisbuke rašė G. Kvietkauskas.

Lietuvą drebina pedofilijos skandalas

Bažnyčią drebina naujas pedofilijos skandalas. Prieš teismą stos kunigas, kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus, tarp jų mažametį. Įtariama, kad vaikai buvo išnaudojami daugiau nei du dešimtmečius, o nusikaltimai galėjo būti daromi net šešiose parapijose.

„Bažnyčia ir Vilniaus arkivyskupija išgyvena didžiulio skausmo ir tiesos akimirką“, – komentavo Vilniaus arkivyskupijos Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka.

Prokurorai vieną kunigą kaltina išprievartavus mažametį, du kartus prievartavus nepilnametį, trylika kartų įtraukus vaiką ar vaikus girtauti, devynis kartus išnaudojus juos pornografijai, keturis kartus tvirkinus jaunesnius nei 16 metų vaikus ir tris kartus lytinę aistrą su nepilnamečiais tenkinus už atlygį. Teigiama, jog visa tai galėjo trukti dešimtmečius – nuo 2002-ųjų iki 2025-ųjų, t. y. 23 metus.

Byla jau perduota Vilniaus apygardos teismui.

Anot prokuroro, nukentėti galėjo 11 žmonių, o šiurpūs nusikaltimai galimai vyko, kai aukoms buvo nuo 12 iki 18 metų.

Prokuratūra apie bylą paskelbė, tačiau kunigo pavardės neatskleidė.

Skandalo fone pasigirsta vis daugiau istorijų. Viena jų pasidalijo ir buvęs krepšininkas Paulius Skomantas, šiuo metu dirbantis edukacijų vaikams kūrėju ir vadovu, pasidalijo niūria patirtimi. Pasakojimo autoriaus teigimu, su kunigų nuodėmėmis jis susidūrė ir pats.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.