Kamilė Lukauskytė
Po pritaikytų sankcijų užsidariusios „Mere“ parduotuvės – milijoninis nuostolis susijusiems verslams, sako prekių tiekėjus ir patalpų nuomininkams atstovaujantis advokatas. Tiesa, nors postūmis vyksta ir daliai tiekėjų leista atsiimti savo prekes, teisininkas mato galimybę procesą spartinti.
Advokatų kontora „Hub Legal“ subūrė verslus – tiekėjus ir nuomotojus, nukentėjusius nuo „Mere“ tinklo parduotuvių užsidarymo Lietuvoje.
„Hub Legal“ advokato Haroldo Ivanausko teigimu, pirmadienį vykusiame susitikime dalyvavo apie 15–20 nukentėjusiųjų, tarp kurių buvo ir nuomotojų, ir prekių tiekėjų.
Nuostoliai – milijoniniai
Advokatas pabrėžė, kad situacija yra nuolat kintanti, tačiau, jo vertinimu, verslo nuostoliai turėtų siekti milijonus eurų.
„Tai yra milijonų eurų klausimas, ne šimtų tūkstančių. Bet, kaip sakau, situacija yra nuolat besikeičianti – kiek pavyks išsikovoti, kažką atsiimti, tai dar neaišku, į ką išeisime rezultate“, – „Delfi“ sakė H. Ivanauskas.
Pasak jo, yra daug tiekėjų, kurių prekės „Mere“ parduotuvėse jau nebetinkamos vartoti, todėl jų atsiimti nebeverta: „Realiai, jas atsiėmęs tik padidintum nuostolius, nes reikėtų utilizuoti tas prekes.“
Kalbėdamas apie patalpų, kuriose veikė parduotuvės, savininkus, advokatas tikino, kad jų situacija kur kas geresnė nei tiekėjų.
„Nuomotojams iki sankcijų pritaikymo tikrai visiems tinkamai vykdė įsipareigojimus. Bent jau kiek aš matau, girdžiu, didžioji dalis nuomotojų nutraukinėja nuomos sutartis. Tai reiškia, kad jie taip nepatirtų nuostolio. Netgi yra nuomotojų, kuriems „Mere“ į priekį mokėdavo. Taigi, yra situacijų, kai su jais atsiskaityta, tarkime, ir už rugpjūtį“, – aiškino specialistas.
Kai kuriems tiekėjams leista atsiimti prekes
H. Ivanauskas nurodė, jog praėjusį penktadienį dalis tiekėjų gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) leidimus atsiimti savo prekes iš uždarytų „Mere“ parduotuvių.
Tai, kad tiekėjams buvo išduoti leidimai, patvirtino ir pati tarnyba.
„Taip, tokius leidimus įmonėms, nustatyta tvarka pateikusioms prašymus, FNTT, išnagrinėjusi pateiktą informaciją, suteikia“, – teigė FNTT atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė, nurodžiusi, kad buvo gauta kelios dešimtys prašymų, kurie nagrinėjami.
Pirmasis apie išduodamus leidimus tiekėjams pranešė portalas „15min“.
„Penktadienį atsirado tokia kaip ir nauja praktika, kai pirmieji tiekėjai pradėjo gauti sutikimus iš FNTT, kitaip tariant, išimtis iš sankcijų taikymo, leidžiančias tiekėjas atsiimti prekes.
Pirmadienį kai kurie tiekėjai jau pradėjo atsiiminėti prekes. Mūsų žiniomis, tai vyko Vilniuje ir Marijampolėje, dvejose vietose. Tai vakarykščiai duomenys, o šiandien gal dar kažkam pavyks“, – nurodė advokatas.
Jis pasakojo, kad tiekėjui atvykus atsiimti prekių į parduotuvę įleidžia „Mere“ darbuotojas: „Kiek girdėjau, vakar, kai tiekėjai atsiiminėjo prekes, tai „Mere“ atsiuntė savo darbuotojus.“
Kaip aiškino H. Ivanauskas, tai, kaip numatyta FNTT rašte, reikalinga, siekiant užtikrinti, kad viskas įvyktų leidimo ribose.
„Viename tokiame tarnybos leidime parašyta, kad tarnybai reikia pateikti abiejų pusių pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą“, – teigė teisininkas.
Procesas galėtų būti ir spartesnis
H. Ivanauskas sakė ieškantis būdų ir kaip prekių atsiėmimo procesą paspartinti.
„Jei tas procesas vyks per lėtai arba išvis sustos, tai viduje esame priėmę sprendimą kreiptis į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kad ministras paskirtų laikinąjį administratorių (sankcionuotoms „Mere“ valdytojoms).
Tas administratorius, paskirtas pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo aštuntą straipsnį, galėtų pats, su visa iš to išplaukiančia atsakomybe, priiminėti sprendimus dėl išimčių taikymo – leisti atsiimti prekes, leisti įvykdyti atsiskaitymą su tiekėju, nuomotoju ir t. t. Nereikėtų dėl kiekvieno atvejo raštu kreiptis į FNTT, laukti oficialaus atsakymo“, – kalbėjo „Hub Legal“ advokatas.
Be to, jo teigimu, Latvijoje šis procesas jau dabar vyksta greičiau nei Lietuvoje ir be laikinojo administratoriaus.
„Mūsų tarnyba formuoja praktiką, kad kiekvienas tiekėjas turi kreiptis dėl savęs ir prašymai sprendžiami individualiai, o Latvijoje FNTT analogas (Latvijos Finansinės žvalgybos tarnyba) – priėmęs bendrą, abstraktų visų tiekėjų atžvilgiu, sprendimą. Jie to vieno sprendimo pagrindu visi kreipiasi į „Mere“ prekės ženklu veikiančias įmones“, – paaiškino specialistas.
FNTT redakcijai teigė, jog pasinaudoti Latvijos pavyzdžiu neketinama: „Vadovaujamės Vyriausybės nutarime numatyta tvarka.“
