Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neatmeta galimybės, kad Lietuva galėtų prisijungti prie vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ ir siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą. Vis dėlto, anot jo, prieš priimant sprendimą būtina išsiaiškinti, kaip į šią iniciatyvą žiūri didžiosios pasaulio valstybės.
Kokį vaidmenį galėtų atlikti Lietuva?
Pasak ministro, svarstoma, kad operacija gali apimti ne tik sausumos pajėgas, bet ir oro bei jūrinius vienetus, siekiant užtikrinti saugumą regione. „Dalyvavimo formos galės būti įvairios“, – teigė K. Budrys.
Vis dėlto Lietuva neskubės priimti galutinio sprendimo, kol nepaaiškės JAV pozicija. „Be Vašingtono paramos tokia misija būtų sudėtinga ir brangi“, – akcentavo ministras.
Taip pat svarbus operacijos teisinis pagrindas – ar ji vyktų dvišaliu susitarimu su Ukraina, ar turėtų platesnį tarptautinį mandatą. „Visi šie klausimai turės būti aiškiai atsakyti prieš priimant sprendimus“, – pabrėžė K. Budrys.
Vakarų sąjungininkai sutarė dėl „norinčiųjų koalicijos“
Sekmadienį Londone vykusiame susitikime Ukrainos sąjungininkai patvirtino keturis pagrindinius žingsnius: tęsti karinės pagalbos teikimą, stiprinti ekonominį spaudimą Rusijai, siekti ilgalaikės taikos ir užtikrinti, kad Ukraina pati dalyvautų taikos derybose.
Vienas iš susitikime aptartų sprendimų – sudaryti „norinčiųjų koaliciją“, kuri užtikrintų taikos palaikymą Ukrainoje. Šiuo klausimu aktyviai diskutuoja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
Tuo tarpu Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vašingtone baigėsi įtampa. Po susitikimo su Donaldu Trumpu buvo atšaukta spaudos konferencija ir nepasirašyta sutartis dėl gamtinių išteklių.
Ar Lietuva taps aktyvia šios misijos dalimi, paaiškės artimiausiu metu – viskas priklausys nuo pasaulio lyderių sprendimų.
