Pagal esamą tvarką, iki 2026-ųjų turėtų būti užbaigta elektros rinkos liberalizacija. Per šiuos metus beveik pusė milijono vartotojų, suvartojančių iki 1 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos per metus, turėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Tiesa, tikėtina, kad daliai gyventojų bus palikta galimybė likti prie visuomeninio tiekimo.
Liko paskutinis etapas
Lietuvoje atsisakant monopolinio elektros tiekimo, pagal dabartinę tvarką, iki 2026 m. sausio 1 d. kiekvienas namų ūkis privalo pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją.
Elektros rinkos liberalizavimas nuosekliai įgyvendinamas etapais. Pirmasis ir antrasis rinkos liberalizavimo etapai šalyje jau įvyko.
Trečiasis elektros rinkos liberalizavimo etapas buvo pratęstas iki 2026 m. sausio 1 d. (vietoj anksčiau numatyto termino 2023 m. sausio 1 d.). Tokio žingsnio imtasi reaguojant į susidariusią situaciją tarptautinėse ir regioninėse energijos išteklių rinkose bei esant itin aukštoms elektros energijos kainoms.
Taigi, pagal esamą tvarką, paskutiniam elektros rinkos liberalizacijos etapui priklausantys vartotojai nepriklausomą tiekėją privalo pasirinkti iki 2025 m. gruodžio 30 d. ir su juo sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį.
Teigiama, kad į paskutinį etapą patenka socialiai pažeidžiami gyventojai, namų bendrijos bei administratoriai, suvartojantys iki 1 000 kWh per metus.
Vis dėlto energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vasarį žada pateikti pasiūlymus, pagal kuriuos smulkūs ir pažeidžiami elektros vartotojai, priklausantys trečiajam rinkos liberalizavimo etapui, nuo 2026-ųjų galėtų toliau naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrina bendrovė „Ignitis“ ir kurio tarifus nustato rinkos reguliuotojas.
„Iki pavasario sesijos parengsime įstatymo projekto pakeitimus. (…) Tuose įstatymo projektuose ir bus numatytas tam tikras atlaisvinimas. Yra keli scenarijai, keli variantai, kuriuos mes šiandien svarstome“, – žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Trys pasirinkimai
Iš elektros rinkos liberalizacijos kiek anksčiau pasitraukus keliems nepriklausomiems tiekėjams, o ir sugriežtinus jų veikimo tvarką, panašu, jog naujų žaidėjų kol kas į rinką ateiti nežada. Šiuo metu gyventojai gali rinktis iš trijų nepriklausomų tiekėjų: „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „Ignitis“.
„Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko manymu, elektros rinkos liberalizacija suteikė vartotojams galimybę laisvai pasirinkti ne tik elektros tiekėją, bet ir tiekimo planą, sutarties trukmę, skirtingą kainodarą.
„Pasikeisti tiekėją ar planą nemokamai į geresnį vartotojai gali bet kuriuo metu ir nemokėdami jokių baudų“, – LRT.lt komentavo M. Kavaliauskas.
Tiesa, M. Kavaliauskas teigė pastebintis, kad kol kas paskutiniojo elektros rinkos liberalizacijos etapo dalyviai yra kur kas pasyvesni.
Siūlymus daliai gyventojų leisti likti prie visuomeninio elektros tiekimo įmonės atstovas vertina gana neigiamai.
„Naujakuriams leisti nesirinkti tiekėjo mums atrodo nėra logiška, nes dažniausiai šie klientai nėra pažeidžiamiausia visuomenės grupė, kuri galėtų būti priskirta trečiajam liberalizacijos etapui.
Galimybė vartotojams po liberalizacijos likti visuomeniniame tiekime kol kas miglota, nes konkrečių sprendimų nėra, tik abstraktūs siūlymai. Taigi, reikia atsakingų institucijų sprendimo, nes dabar lieka neaišku, kodėl visuomeninis tiekimas yra geresnis tokiems klientams“, – svarstė M. Kavaliauskas.
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė pažymėjo, kad šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. trečio elektros rinkos liberalizavimo etapo klientų, kaip nepriklausomą elektros tiekėją, yra pasirinkę būtent „Ignitį“.
„Visais elektros rinkos liberalizavimo etapais buvome greta vartotojų ir stengiamės dėl jų: informavome, dalinomės ekspertiškumu, kurį sukaupėme ilgiausiai veikdami elektros rinkoje, veikėme prisiimdami didžiulę atsakomybę prieš vartotojus, nerizikavome jų gerove“, – dėstė ji.
L. Beganskienė akcentavo, kad įmonė vienintelė turi klientų aptarnavimo centrus penkiuose šalies miestuose.
Neprieštarautų, jog smulkieji vartotojai liktų visuomeniniame tiekime
O štai Augustas Junevičius, „Enefit“ privačių klientų segmento vadovas, pastebėjo, kad įmonė išsiskiria kaip vienintelis rinkos tiekėjas, nuo pat liberalizacijos pradžios siūlantis 100 proc. žaliąją elektros energiją.
Šio nepriklausomo tiekėjo atstovas taip pat pastebėjo, kad daugiau nei 50 proc. visų vartotojų, patenkančių į trečiąjį liberalizacijos etapą, vis dar yra nepasirinkę nepriklausomo tiekėjo.
„Tikėtina, jog reikšmingesnių pokyčių galime sulaukti artėjant liberalizacijos pabaigos terminui, kai vartotojai bus priversti aktyviau ieškoti naujo tiekėjo. Tuomet matysime realią situaciją ir vartotojų pasiskirstymą tarp nepriklausomų tiekėjų“, – LRT.lt komentavo A. Junevičius.
Vis dėlto, taip pat pripažįsta A. Junevičius, dauguma priimti sprendimo neskuba. Pagrindinė to priežastis, pasak jo, yra visuomeninio tiekimo kaina, kurią nustato valstybė.
„Pastaroji jau ilgą laikosi nustatoma žemiau nei rinkos vidurkis, todėl vartotojai neturi stiprios motyvacijos keisti tiekėją. Kita priežastis – gali būti, jog klientams vis dar trūksta informacijos apie skirtingus tiekėjų pasiūlymus ir jų privalumus“, – akcentavo „Enefit“ atstovas.
Vertindamas dabartinį vartotojų, priskiriamų trečiajam rinkos liberalizacijos etapui, apibrėžimą, A. Junevičius teigė manantis, kad jis nėra iki galo teisingas.
„Vertinant tik faktinį suvartojimą į šį etapą patenka tiek naujai statomi būstai, kurių suvartojimas dažnu atveju jau po kelių mėnesių smarkiai viršija 1000 kWh per metus, tiek gaminantys vartotojai“, – pastebėjo jis.
Vis dėlto, A. Junevičiaus teigimu, įmonė neprieštarautų, kad smulkieji vartotojai būtų apibrėžti ir išskirti iš šios grupės, suteikiant jiems galimybę likti visuomeniniame tiekime.
„Formuojant šį apibrėžimą siūlytume atsižvelgti ne tik į metinį objekto suvartojamos elektros energijos kiekį, bet ir į leistiną naudoti galią. Pavyzdžiui, į šią grupę galėtų patekti vartotojai, kurių leistinoji naudoti galia neviršija 3 kW, o metinis suvartojimas yra lygus ar mažesnis nei 600 kWh, t. y. 50 kWh per mėnesį.
Tokia diferenciacija leistų tiksliau identifikuoti vartotojus, kuriems labiausiai reikalinga apsauga, ir užtikrintų, kad paramos priemonės pasiektų tikslinę grupę. Be to, tai apsaugotų konkurencinę rinkos aplinką“, – dėstė A. Junevičius.
Ką siūlo tiekėjai?
Energetikos agentūros duomenimis, nepriklausomų tiekėjų siūlomų 12 mėn. kainos planų vidutiniai vienos laiko zonos tarifai šiuo metu siekia apie 0,244 Eur/kWh, o dviejų laiko zonų tarifai – 0,232 Eur/kWh.
Siūlomų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia apie 0,248 Eur/kWh (viena laiko zona) ir 0,237 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
LRT.lt primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. visuomeninio tiekimo elektros kaina (planas „Standartinis“) siekia 0,205 Eur/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,233 Eur/kWh ir 0,139 Eur/kWh (dvi laiko zonos).
