Kamilė LukauskytėLietuvos gyventojams siunčiamas perspėjimas, kuris ypač aktualus tiems, kuriems iki pensijos dar likę keli ar net keliolika dešimtmečių. Visuomenei senstant, pensininkų dalis didės, o vienam dirbančiajam teks išlaikyti vis daugiau pensijų gavėjų.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje jau nuspręsta dar kartą ilginti pensinį amžių ar didinti mokesčius. Tačiau ekonomistai įspėja – jeigu ateityje pensijų sistemai nepavyks rasti pakankamai tvaraus finansavimo, valstybei gali tekti rinktis iš kelių ne itin malonių sprendimų.
Tarp jų – didesni mokesčiai, vėlesnis išėjimas į pensiją, kitų valstybės išlaidų mažinimas arba didesnis dirbančių imigrantų skaičius.
Pensininkų bus gerokai daugiau
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipia dėmesį į demografinius pokyčius.
2004 metais vyresni nei 64 metų žmonės sudarė apie 15 proc. Lietuvos gyventojų. Dabar jų dalis siekia maždaug 21 proc., o po maždaug dviejų dešimtmečių, pagal pristatytas prognozes, gali priartėti prie 29 proc.
Tai svarbu dėl pačios Lietuvos pensijų sistemos veikimo.
Dabartinių darbuotojų mokamos socialinio draudimo įmokos naudojamos dabartinių pensininkų pensijoms finansuoti. Todėl mažėjant dirbančiųjų ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių santykiui finansinė našta sistemai didėja.
Ateities pensija gali nemaloniai nustebinti
Dar vienas skaičius gali priversti suklusti jaunesnius žmones.
Straipsnyje remiamasi EBPO skaičiavimais, pagal kuriuos dabar į darbo rinką ateinančio žmogaus, papildomai nekaupiančio senatvei, būsima valstybinė pensija tam tikrame scenarijuje galėtų sudaryti apie 28 proc. iki pensijos gautų pajamų.
Tai nėra pažadas, kiek konkrečiai gaus kiekvienas žmogus po kelių dešimtmečių. Galutinis dydis priklausys nuo būsimos ekonomikos, atlyginimų, teisės aktų ir konkretaus žmogaus darbo istorijos.
Tačiau ekspertams šie skaičiavimai yra signalas, kad vien valstybės mokamos pensijos daliai žmonių gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui išlaikyti.
Pensijoms reikės vis daugiau pinigų
Didėjantis pensininkų skaičius reiškia ir didesnes valstybės išlaidas.
T. Povilausko pristatytoje Valstybės kontrolės prognozėje numatoma, kad iki 2050 metų išlaidos pensijoms galėtų padidėti maždaug 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Esminis klausimas – iš kur šie papildomi pinigai ateis.
Jeigu ekonomika ir valstybės pajamos augs pakankamai sparčiai, spaudimas gali būti lengviau valdomas. Tačiau jeigu tvaraus papildomo finansavimo šaltinio neatsiras, tektų svarstyti kitus variantus arba didinti valstybės skolą.
Įvardijo keturis galimus kelius
Ekonomistas išskyrė kelis klasikinius sprendimus, kurių valstybei ateityje gali prireikti.
Vienas jų – didesni mokesčiai. Kitas – dar aukštesnis pensinis amžius. Trečias kelias būtų mažinti kitas valstybės išlaidas, o ketvirtas – didesnė darbingo amžiaus žmonių imigracija.
Tačiau čia yra labai svarbi detalė: tai nėra jau priimti Lietuvos valdžios sprendimai.
Tai galimi ilgalaikiai scenarijai, apie kuriuos kalbama vertinant demografines tendencijas ir būsimas pensijų sistemos išlaidas.
2026 metais Lietuvoje vyrų ir moterų senatvės pensijos amžius pasiekė 65 metus. Šiuo metu nėra patvirtinto sprendimo jį automatiškai didinti toliau.
Neramina ir tai, ką žmonės daro su santaupomis
Diskusijoje dėmesys skirtas ir antrosios pensijų pakopos reformos rezultatams.
Skelbta, kad per pirmąsias pasitraukimo bangas iš antrosios pakopos pasitraukė apie 45 proc. gyventojų. Maždaug pusė atsiimtų pinigų buvo išleisti arba išgryninti, o kitur juos investavo mažiau nei 5 proc. pasitraukusiųjų.
Be to, padaugėjo žmonių, kurie pensijai papildomai apskritai nekaupia.
Prieš reformą tokių buvo nurodoma apie 34 proc., o dabar – 56 proc.
Tai ypač svarbu jaunesniems žmonėms, kuriems iki pensijos likę keli dešimtmečiai.
50 tūkst. eurų gali atrodyti daug, bet yra viena detalė
„SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė pateikė paprastą pavyzdį, parodantį, kiek iš tiesų gali reikėti santaupų senatvei.
Jeigu žmogus būtų sukaupęs 50 tūkst. eurų ir šiuos pinigus paskirstytų dvidešimčiai pensijos metų, nevertinant investicijų grąžos, infliacijos ir kitų aplinkybių, vidutiniškai susidarytų kiek daugiau nei 200 eurų per mėnesį.
SEB skaičiavimu, norint senatvėje pasiekti maždaug 70 proc. iki pensijos turėtų pajamų lygį, kaupimui galėtų reikėti skirti apie dešimtadalį pajamų. Tai yra finansų įstaigos skaičiavimas, o ne universali taisyklė kiekvienam žmogui.
Pokyčių rytoj nebus, bet problema niekur nedings
Svarbiausia šios diskusijos žinia nėra ta, kad lietuviams jau nuspręsta didinti mokesčius ar liepta dirbti ilgiau.
Tokio sprendimo nėra.
Problema – gerokai ilgesnio laikotarpio. Jei pensininkų dalis ir toliau didės, o dirbančiųjų santykinai mažės, būsimos valdžios turės spręsti, kaip finansuoti augančias pensijų išlaidas.
Todėl po kelių dešimtmečių pasirinkimas gali tapti kur kas sudėtingesnis: daugiau surinkti iš dirbančiųjų, ilginti darbo laiką, mažinti kitas valstybės išlaidas, pritraukti daugiau darbuotojų iš užsienio arba ieškoti visiškai naujų finansavimo šaltinių.
Kuris iš šių kelių galiausiai būtų pasirinktas, šiandien pasakyti negalima. Tačiau demografinės tendencijos rodo, kodėl diskusija apie būsimų pensijų finansavimą tik stiprės.
