Kamilė Lukauskytė
Baltijos šalims iš Prahos pasiųsta itin konkreti žinia. Čekijos premjeras Andrejus Babišas atskleidė, kaip jo šalis ketintų elgtis tuo atveju, jeigu Rusija užpultų Lietuvą, Latviją ar Estiją.
Kalbėdamas apie NATO kolektyvinę gynybą jis pareiškė, kad tokiu atveju Čekija būtų pasirengusi siųsti dvi mechanizuotąsias brigadas.
Premjeras taip pat atskleidė, kad saugumo klausimus jau aptarė su Čekijos prezidentu Petru Pavelu. Tačiau dalies konkrečių planų viešinti neketinama – jie yra įslaptinti.
Įvardijo net konkrečias pajėgas
A. Babišas apie galimą Čekijos reakciją prabilo po susitikimo su prezidentu P. Pavelu.
Premjero teigimu, Praha ruošiasi įvairiems saugumo scenarijams, net jeigu apie juos viešai kalbama nedaug.
Kalbėdamas apie hipotetinį Rusijos puolimą prieš vieną iš Baltijos valstybių, A. Babišas pareiškė, kad pagal NATO kolektyvinės gynybos principą Čekija būtų pasirengusi veikti.
Jis įvardijo dvi mechanizuotąsias brigadas ir paminėjo Prostějovo bei Táboro miestus.
Tai nebuvo pranešimas apie jau vykstantį karių siuntimą. Kalbama apie veiksmus, kurių Praha imtųsi tik hipotetinio NATO valstybės užpuolimo atveju.
Svarbi detalė dėl NATO 5-ojo straipsnio
A. Babišas savo pareiškimą susiejo su garsiuoju NATO sutarties 5-uoju straipsniu.
Jo esmė – ginkluotas vienos ar kelių Aljanso narių užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje laikomas jų visų užpuolimu.
Tačiau egzistuoja svarbus niuansas.
5-asis straipsnis automatiškai nenurodo, kad kiekviena NATO valstybė privalėtų išsiųsti konkretų skaičių karių ar brigadų. Sąjungininkės įsipareigoja padėti užpultai valstybei ir imtis veiksmų, kuriuos laiko būtinais, įskaitant ginkluotosios jėgos panaudojimą.
Todėl A. Babišo paminėtos dvi brigados yra jo įvardytas Čekijos galimo karinio atsako mastas, o ne visoms NATO valstybėms vienodai taikoma 5-ojo straipsnio formulė.
Apie pasirengimą kalba, bet detalių neatskleidžia
Čekijos premjeras leido suprasti, kad galimi saugumo scenarijai valdžios institucijose aptariami kur kas išsamiau, nei matoma viešojoje erdvėje.
Tai, kad politikai apie pasirengimą nekalba kiekvieną dieną, anot jo, nereiškia, jog tokie planai neegzistuoja.
Vis dėlto A. Babišas pabrėžė nenorintis viešinti įslaptintos informacijos.
Toks pareiškimas sulaukė papildomo dėmesio ir dėl paties A. Babišo ankstesnių pasisakymų.
Dar 2023 metais, dalyvaudamas Čekijos prezidento rinkimų kampanijoje, jis buvo smarkiai kritikuojamas dėl žodžių apie galimą Čekijos karių siuntimą ginti Lenkiją ar Baltijos valstybes. Vėliau politikas savo pasisakymą tikslino ir pabrėžė gerbiantis NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimus.
Dabar jo pozicija suformuluota gerokai konkrečiau.
Čekijos prezidentas sureagavo palankiai
Į premjero pareiškimą spalio 1-ąją sureagavo ir Čekijos prezidentas Petras Pavelas.
Jis palankiai įvertino aiškų A. Babišo patvirtinimą, kad Praha vykdytų savo įsipareigojimus, jeigu būtų aktyvuotas NATO kolektyvinės gynybos mechanizmas.
P. Pavelas pats turi ilgametės karinės patirties – yra buvęs Čekijos kariuomenės Generalinio štabo viršininku ir NATO Karinio komiteto pirmininku.
Todėl saugumo bei Aljanso įsipareigojimų klausimai jo prezidentavimo metu užima svarbią vietą.
Čekų kariai Baltijos regione – ne naujiena
Čekijos karių dalyvavimas Baltijos šalių gynyboje nėra vien teorinis scenarijus.
Čekų pajėgos jau anksčiau dalyvavo NATO priešakinių pajėgų veikloje Lietuvoje.
Dar 2018 metais į Ruklą buvo atvykęs maždaug 230 Čekijos karių dalinys su dešimtimis karinės technikos vienetų. Jie prisijungė prie Vokietijos vadovaujamos NATO kovinės grupės.
Tokie dislokavimai yra platesnės NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos sistemos dalis.
Todėl A. Babišo pareiškimas nėra pirmas kartas, kai Čekija kalba apie Baltijos regiono gynybą, tačiau šįkart premjeras neįprastai konkrečiai įvardijo pajėgų mastą, kurį Praha svarstytų rimčiausio scenarijaus atveju.
Kalbama apie hipotetinį scenarijų
Svarbu ir tai, kad A. Babišo pareiškimas nereiškia, jog Rusijos puolimas prieš Baltijos šalis laikomas neišvengiamu ar artėjančiu.
Premjeras kalbėjo apie pasirengimą galimam scenarijui ir Čekijos įsipareigojimus NATO.
Vakarų valstybių pareigūnai ir žvalgybos tarnybos pastaruoju metu daug dėmesio skiria Rusijos keliamiems ilgalaikiams kariniams bei hibridiniams pavojams. Maskva savo ruožtu neigia planuojanti karinę konfrontaciją su NATO.
Tačiau Prahos siunčiama žinia Baltijos valstybėms šįkart itin konkreti: jeigu būtų užpulta NATO narė šiame regione, A. Babišo teigimu, Čekija neapsiribotų vien politiniais pareiškimais – jos planuose numatytas ir karinis indėlis.
