Pastaruoju metu į Lietuvos oro erdvę įskridę dronai sukėlė nemažai sumaišties ir parodė mūsų pasiruošimo spragas. Ar po šių incidentų pakeitėme savo oro gynybą?
Plačiau apie tai – pokalbis TV3 Žinių „Dienos komentare“ su Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininku Giedriumi Premenecku.
Jūs esate tas žmogus, kuris dėlioja, kaip Lietuvai reikėtų gintis. Neseniai į Lietuvos teritoriją įskrido dronai. Ar po šių incidentų buvo peržiūrėta, kokie yra mūsų gynybos planai?
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė vykdo operaciją „Vilniaus skydas“. Yra dislokuotos tam tikros pajėgos ir gynybos pajėgumai, kurie saugo prieigas prie Vilniaus miesto bei Vilniaus oro uostą. Taip pat skirti pajėgumai padėti Policijos departamentui ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai kovoti su kontrabandiniais balionais bei kontrabanda, judančia per valstybės sieną.
Lietuva ketina įsigyti beveik 1000 naujų šarvuočių iš Suomijos ir 100 švediškų vikšrinių šarvuotų transporto priemonių. Iš vienos pusės kalbame apie dronus, iš kitos – perkame šarvuočius. Kiek jie šiandien reikalingi?
Šie šarvuočiai yra numatyta mūsų pirmosios nacionalinės divizijos kūrimo dalis. Tai nėra visiškai naujas pajėgumas – jie pakeis iš rikiuotės išeinančius M113 šarvuočius. Tai būtina priemonė siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenės divizijos mobilumą ir operacinių užduočių vykdymą, taip pat maksimaliai padidinti karių apsaugą. Mobilumas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės kariuomenės elementų.
Dabartinės karinės operacijos grindžiamos judriomis ir dinamiškomis pajėgomis, todėl karių judėjimui būtina apsauga. Negalima karių siųsti į pavojingas zonas neapsaugotomis transporto priemonėmis. Šarvuočiai, veikdami kartu su oro gynybos ir kitomis sistemomis, yra efektyvi priemonė, stiprinanti kariuomenės pajėgumus.
Vystys dronų pajėgumus
Matome, kaip sparčiai tobulėja dronų sistemos ir pats dronų karas, ypač stebint Ukrainos patirtį. Siekiant centralizuoti žinias, idėjas, pajėgumus ir kaupiamą patirtį, nuspręsta įkurti centrą, kuris apims ne tik oro, bet ir sausumos bei jūrinių dronų ekspertizę. Jis kurs doktrinas, testuos įvairias sistemas ir perduos sukauptą patirtį kariuomenės daliniams, kurie šias sistemas naudos praktikoje.
O kaip yra dabar? Kiek turime specialistų, kiek turime dronų?
Pradedant nuo mažiausių vienetų – skyriaus, būrio, kuopos, bataliono ir brigados lygmens – visuose šiuose etapuose numatyti tam tikri dronų pajėgumai. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai yra tūkstančiai įvairių sistemų. Turime tiek smogiamųjų, tiek žvalgybinių dronų, kurie kasdien naudojami pratybose. Tobuliname veiksmus ir mokome karius dirbti su šiomis sistemomis. Net ir šauktiniai, atvykę tarnauti į Lietuvos kariuomenę, gauna galimybę tiesiogiai dirbti su dronais.
Tačiau reikia suprasti, kad šiuo metu negalime tiesiog nusipirkti tūkstančių dronų ir juos sandėliuoti. Dronų technologijos vystosi labai sparčiai. Matome iš Ukrainos patirties, o Ukrainos ekspertai ir partneriai mums nuolat pabrėžia, kad svarbiausia investuoti į mokymą, doktrinų kūrimą ir supratimą, kaip vyksta dronų karas. Investicijos vien į didelius dronų kiekius nėra efektyvus sprendimas, nes po kelių mėnesių dalis tokių sistemų gali būti pasenusios ir nebeefektyvios realiomis kovos sąlygomis.
Visą pokalbį išgirskite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
