Kamilė Lukauskytė
Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje privertė ne tik kariuomenę, bet ir valdžią ruoštis scenarijui, apie kurį anksčiau buvo kalbama gerokai rečiau. Kas nutiktų, jeigu danguje numušto drono nuolaužos nukristų ant namo, automobilio ar kito turto? Vyriausybė jau patvirtino konkrečią tvarką, pagal kurią tokia žala galės būti kompensuojama.
Šis sprendimas priimtas tuo metu, kai Lietuvos oro erdvėje fiksuojama daugiau su dronais susijusių incidentų, o kariuomenė ir NATO sąjungininkai vis dažniau turi būti pasirengę reaguoti į galimas grėsmes.
Kas būtų, jeigu numušto drono dalys nukristų ant namo?
Vyriausybės patvirtinta tvarka skirta konkrečiai situacijai – kai į Lietuvos teritoriją įskrendantis kitos valstybės karinis dronas yra numušamas, o jo nuolaužos, krisdamos ant žemės, padaro žalą gyventojų ar įmonių turtui.
Tokiu atveju nuostolių žmogui nereikėtų automatiškai dengti iš savo kišenės. Už kompensavimo mechanizmą atsakinga Krašto apsaugos ministerija (KAM), kuri nagrinėtų gyventojų ir juridinių asmenų prašymus.
Tai reiškia, kad teoriškai tokio incidento metu nukentėti galėtų ne tik pastato stogas ar langai. Žala gali būti padaryta įvairiam turtui, o kompensavimo procese būtų vertinamos konkrečios aplinkybės ir nuostolių dydis.
Reikės įrodymų: vien žodinio paaiškinimo neužteks
Nukentėjusiam žmogui reikėtų pateikti prašymą KAM ir jame nurodyti, kada bei kokiomis aplinkybėmis žala atsirado, kokio pobūdžio ji yra ir kokio dydžio, preliminariai, gali būti.
Tačiau vien pareiškimo neužteks.
Prie prašymo turės būti pateikiami žalą pagrindžiantys dokumentai ir kita medžiaga. Tai gali būti nuotraukos, vaizdo įrašai, draudimo sutartys, turto vertintojų ar žalos ekspertų ataskaitos. Jei būtų padaryta žala žmogaus sveikatai, reikėtų pateikti ir medicininius dokumentus.
Svarbi detalė – jeigu už tą pačią žalą žmogus gauna arba turi teisę gauti draudimo išmoką ar kitą kompensaciją, apie tai taip pat reikės informuoti ministeriją.
Pinigai nebus mokami už viską
Patvirtinta tvarka numato ir tam tikras ribas.
Valstybė kompensuos turtinę žalą, tačiau neturtinė žala ir negautos pajamos pagal šią tvarką neatlyginamos. Todėl, pavyzdžiui, vien dėl patirto streso ar dėl to, kad dėl incidento žmogus negalėjo uždirbti pajamų, kompensacijos pagal šį mechanizmą gauti nebūtų galima.
Tai ypač svarbu verslui, kuris galėtų patirti ne tik tiesioginę fizinę žalą turtui, bet ir veiklos sutrikimų.
Kiek reikės laukti kompensacijos?
Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje numatyti konkretūs terminai.
KAM prašymą įprastai turės išnagrinėti per 20 darbo dienų. Per šį laiką ministerija turės nustatyti žalos aplinkybes, įvertinti jos dydį ir priimti sprendimą dėl kompensacijos.
Vis dėlto terminas gali būti pratęstas, jeigu reikės papildomų dokumentų, kitų institucijų informacijos arba nepriklausomo žalos vertinimo.
Priėmus sprendimą, kompensacija turėtų būti išmokėta per dar 20 darbo dienų.
Jeigu kompensacijai reikės papildomų valstybės biudžeto asignavimų ar valstybės rezervo lėšų, išmokėjimo terminas gali siekti iki 30 darbo dienų nuo papildomo finansavimo skyrimo.
Pinigai būtų skiriami iš valstybės biudžeto
Kompensacijoms numatyti Krašto apsaugos ministerijos valstybės biudžeto asignavimai. Jeigu jų konkrečiu atveju nepakaktų, būtų skiriamas papildomas finansavimas, o prireikus galėtų būti naudojamos ir valstybės rezervo lėšos.
Tai reiškia, kad gyventojui nereikėtų laukti, kol bus nustatytas konkretus nuolaužų savininkas ar iš jo išieškota žala.
Tokį mechanizmą valdžia sieja su būtinybe kariams ir NATO sąjungininkams suteikti galimybę nedelsiant reaguoti į oro erdvėje kylančias grėsmes.
Yra dar viena svarbi detalė dėl NATO karių
Vyriausybės sprendimas numato, kad jeigu žala būtų padaryta Lietuvos teritorijoje teisėtai veikiant NATO sąjungininkų pajėgoms, Lietuva iš jų nereikalautų atlyginti patirtų nuostolių.
Kitaip tariant, valstybė pati prisiimtų atsakomybę už teisėto sąjungininkų veikimo Lietuvoje pasekmes. KAM teigimu, taip siekiama suderinti du dalykus – apsaugoti gyventojų interesus ir kartu užtikrinti, kad Lietuvos bei NATO pajėgos galėtų veikti be papildomų biurokratinių kliūčių, kai kyla reali grėsmė.
Kodėl ši tvarka atsirado būtent dabar?
Sprendimas priimtas netrukus po incidento, kai Lietuvos oro erdvėje buvo numuštas dronas. Tokie įvykiai parodė, kad teorinis scenarijus, kai karinė reakcija į oro objektą gali sukelti žalą ant žemės, nebėra vien hipotetinis klausimas.
Birželį Seimas jau buvo priėmęs Karinės jėgos naudojimo statuto ir Valstybės rezervo įstatymo pakeitimus, kurie sudarė teisinį pagrindą valstybei atlyginti žalą, padarytą dėl teisėto Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų karinės jėgos panaudojimo. Dabar Vyriausybė nustatė praktinį tokios kompensacijos mechanizmą.
Taigi gyventojams svarbiausia žinia paprasta: jeigu numušto karinio drono nuolaužos apgadintų jūsų turtą, valstybė jau turi nustatytą kelią, kaip tokios žalos atlyginimo prašyti.
O įrodymų rinkimas tokiu atveju būtų itin svarbus – todėl nuotraukos, vaizdo įrašai, draudimo dokumentai ir ekspertų išvados gali tapti pagrindiniais įrodymais sprendžiant, kiek žalos iš tikrųjų patirta.
