Kamilė Lukauskytė
Europos Sąjunga į naują politinį sezoną žengia su gerokai platesne darbotvarke nei vien ekonomika ar energetika. Briuselyje vis garsiau kalbama apie tai, kaip Europa turėtų reaguoti į hibridines grėsmes, migraciją, brangstančią energiją ir sparčiai besikeičiančią saugumo situaciją.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16-ąją Europos Parlamente pristatė naujus pasiūlymus dėl Europos saugumo. Tarp jų – Europos saugumo taryba ir specialus mechanizmas, kuris leistų ES valstybėms greičiau koordinuoti atsaką į incidentus, nepasiekiančius atviro karinio konflikto lygio.
Tačiau kol Briuselis dėlioja naujus planus, lieka vienas esminis klausimas: ar 27 valstybės sugebės pakankamai greitai susitarti tada, kai sprendimo reikės ne po kelių mėnesių, o per kelias valandas?
„Pasaulis neina nei draugiškyn, nei taikyn“
Būtent tokį dabartinės situacijos vertinimą TV3 pokalbyje pateikė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis.
Jo teigimu, svarbus pats faktas, kad Europos Komisija kelia klausimą dėl efektyvesnio sprendimų priėmimo. Hibridinių grėsmių daugėja, o jų pobūdis tampa vis įvairesnis – nuo kibernetinių atakų ir sabotažo iki dronų incidentų.
U. von der Leyen taip pat pabrėžė, kad Europa turi būti pasirengusi reaguoti į grėsmes, kurios formaliai dar nėra ginkluotas puolimas, tačiau jau kelia pavojų valstybių saugumui. Komisija siūlo sukurti bendrą „atsako į hibridines grėsmes“ mechanizmą ir vadinamąjį skubios saugumo reakcijos protokolą.
Tai nebūtų NATO pakeitimas. Priešingai, Briuselis siūlo naują mechanizmą derinti su NATO egzistuojančiu 4-uoju straipsniu, kuris leidžia sąjungininkėms konsultuotis, kai kyla grėsmė vienos iš jų saugumui.
Kas pasikeistų Lietuvai?
Lietuvai ši diskusija ypač aktuali. R. Martikonis pabrėžia, kad ES solidarumo mechanizmai galėtų būti naudojami ne tik karinio pobūdžio krizėms.
Vienas iš svarstomų mechanizmų būtų skirtas ir ekstremalioms situacijoms, įskaitant masinę migraciją, didelius gaisrus ar potvynius. Tokiu atveju valstybės galėtų sutelkti bendrus išteklius – nuo pasieniečių iki kitų tarnybų.
Tačiau saugumo klausimai tampa vis svarbesni. Pastaruoju metu Europoje daug dėmesio skiriama dronų incidentams, sabotažui ir kibernetinėms grėsmėms. Europos Komisija nurodo, kad panašūs incidentai buvo fiksuojami ir Lietuvoje, Lenkijoje, Danijoje bei Vokietijoje.
Laukia ne tik saugumo permainos
Briuselio darbotvarkėje – ir energetika.
Europos Komisija toliau laikosi krypties mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir didinti vietinės žaliosios energetikos gamybą. Kartu didėjančios energijos kainos verčia ieškoti sprendimų, kurie galėtų sumažinti spaudimą gyventojams ir verslui.
Dar viena sritis, kurioje laukia diskusijos, – dirbtinis intelektas.
Pasak R. Martikonio, taisyklės šioje srityje turės būti pritaikomos prie itin greitai besikeičiančių technologijų. Ypatingas dėmesys skiriamas vaikams ir socialinių platformų poveikiui.
Taigi Europa vienu metu bando spręsti kelias problemas: saugumo, migracijos, energetikos ir technologijų.
Ir būtent todėl artėjantys sprendimai gali būti svarbūs ne tik Briuselio institucijoms. Jie gali tiesiogiai paliesti ir Lietuvą – nuo to, kaip būtų reaguojama į saugumo incidentus, iki to, kaip ateityje bus sprendžiamos energetikos ar migracijos krizės.
Kol kas dauguma šių idėjų yra pasiūlymų stadijoje. Galutinis jų pavidalas priklausys nuo ES valstybių narių susitarimų. Tačiau viena aišku: Briuselis pradeda ruoštis pasauliui, kuriame vien senųjų taisyklių gali nebeužtekti.
