Keistai žavi, socialiniuose tinkluose išaukštinta ir azartą kelianti – kiniška „Labubu“ lėlė tapo pasauliniu reiškiniu, kuris žavi ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Tačiau, anot psichologės, psichoterapeutės Emilijos Baltrūnaitės, už šios mados slypi kur kas gilesnė žinia – apie kitoniškumo priėmimą ir priklausymo bendruomenei troškimą.
Iš pirmo žvilgsnio – tai tik nedidelis, keistos išvaizdos žaislas, tačiau, anot E. Baltrūnaitės, „Labubu“ lėlė neša visuomenei aktualią žinią – keistumas yra teigiamas išskirtinumas.
„Labubu“ dabar labai populiarus tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, šis mielas žaislas tarsi siunčia žinutę, jog vienu metu galima būti ir labai keistam, ir labai mylimam. Tai yra svarbi žinia tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ įžvalgomis dalijasi E. Baltrūnaitė.
E. Baltrūnaitė tikina, jog kartais vaiko noras turėti madingą „Labubu“ lėlę gali kilti iš noro pritapti, tačiau kartais tai gali atspindėti pamatinę „Labubu“ žinutę – būti priimtam.
„Svarbu kalbėti su vaiku, rodyti vaikui pavyzdį, kad visi žmonės yra vertingi, nereikia vaikytis madų, reikia kalbėti apie vertybes“, – sako ji.
Tačiau „Labubu“ lėlė dažnai atsiduria ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų norų sąraše. Anot psichologės, suaugusiųjų susidomėjimą „Labubu“ lėlėmis gali paaiškinti noras priklausyti bendruomenei arba socialinių tinklų įtaka, masinanti prisitaikyti prie naujos mados.
„Noras turėti neįprastą lėlę kyla ir dėl to, jog ji susilaukė daug dėmesio socialiniuose tinkluose, kuriuose net pasaulinio lygio įžymybės rodo savo žaisliukų kolekcijas, tačiau taip pat prisideda noras priklausyti bendruomenei. Norėti tapti bendruomenės dalimi yra žmogiška ir normalu, tačiau tai galima pasiekti ir kitais būdais“, – teigia ji.
„Labubu“ lėlė parduodama uždaroje dėžutėje, todėl pirkėjas negali žinoti, kokio tipo lėlė slepiasi viduje. E. Baltrūnaitė pabrėžia, jog tai savotiškas žaidimas, kuris skatina didelį dopamino išsiskyrimą ir formuoja azarto jausmą.
„Tai yra „akloji dėžutė“, kurios reikia ieškoti, – tai yra atskiras fenomenas. Atidarius dėžutę, smegenyse išsiskiria didelis dopamino kiekis, kuris žadina ne tik smalsumą, bet ir azartą.
Vaikų impulsų kontrolė yra silpna, jie mokosi išlaukti, susitvarkyti su savo norais. Vaikystė ir paauglystė yra laikotarpis, kai suaugusieji turi padėti sąmoningai priimti sprendimus, pergalvoti savo sprendimus“, – teigia ji.
