Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad darytų viską, jog jo šalis nebūtų įtraukta į karinį konfliktą, net jei būtų aktyvuotas NATO 5-asis straipsnis. Tokie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Europoje daugėja diskusijų apie galimas Rusijos provokacijas prieš NATO valstybes.
Vis dėlto Fico kartu pabrėžė, kad Slovakija vertina savo narystę NATO ir bendradarbiavimą Aljanse.
„Nenoriu, kad Slovakija būtų įtraukta“
Fico savo poziciją išsakė Prešove, kalbėdamas su studentais ir ligoninės darbuotojais. Jis klausė, ar žmonės įsivaizduoja situaciją, kai Slovakijos būtų paprašyta parengti 5 ar 10 tūkst. karių ir išsiųsti juos į kovos veiksmus.
Premjeras teigė nenorintis, kad Slovakija taptų karinio konflikto dalimi „dėl kažkokio 5 straipsnio“. Jis taip pat pareiškė, kad būdamas ministru pirmininku darys viską, jog šalis nebūtų įtraukta į karinį konfliktą.
Fico tuo pačiu kritikavo, jo vertinimu, pernelyg karingą Europos politikų retoriką ir klausė, su kuo apskritai Europa ketina kariauti.
Ką iš tikrųjų reiškia NATO 5-asis straipsnis?
Fico retorika svarbi todėl, kad kalbama apie vieną pagrindinių NATO kolektyvinės gynybos principų.
NATO sutarties 5-ajame straipsnyje nustatyta, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas. Tačiau tai nereiškia automatinės pareigos išsiųsti konkretų karių skaičių ar pradėti identišką karinį atsaką.
Kiekviena NATO valstybė įsipareigoja padėti užpultai sąjungininkei imdamasi tokių veiksmų, kokius pati laiko būtinais. Tai gali apimti ir karinę jėgą, tačiau konkreti pagalbos forma nėra iš anksto nustatyta.
Todėl Fico minimi 5 ar 10 tūkst. karių yra jo pateiktas hipotetinis scenarijus, o ne NATO nustatyta kvota.
Fico neatsisakė Slovakijos narystės NATO
Nepaisant griežtų žodžių apie galimą dalyvavimą kare, Slovakijos premjeras pabrėžė, kad jo šalis yra NATO narė, vertina narystę ir rūpinasi bendradarbiavimu bei įsipareigojimų vykdymu.
Todėl jo pareiškimas savaime nėra oficialus Slovakijos pasitraukimas iš NATO ar formali sutartinių įsipareigojimų denonsavimo procedūra.
Tačiau politiniu požiūriu jis aiškiai parodo, kad Fico siekia pabrėžti Slovakijos nenorą būti įtrauktai į tiesioginį karinį konfliktą.
Pareiškimas nuskambėjo jautriu metu
Fico žodžiai pasirodė tuo metu, kai NATO rytiniame flange daugėja susirūpinimo dėl galimų Rusijos veiksmų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šią savaitę perspėjo, kad Rusija gali bandyti surengti dronų ar raketų atakas prieš Ukrainą remiančias NATO šalis ir vėliau jas pateikti kaip atsitiktinius incidentus. Tuskas teigė, kad tokia taktika galėtų būti skirta NATO solidarumui išbandyti.
Šie perspėjimai nuskambėjo po pastarųjų incidentų regione, kai Rusijos dronų atakos Ukrainoje priartėjo prie Lenkijos sienos.
Fico pozicija dėl Ukrainos išsiskiria
Slovakijos premjeras nuo pat sugrįžimo į valdžią 2023 metais laikosi kitokios pozicijos nei daugelis kitų ES ir NATO valstybių dėl karinės paramos Ukrainai bei santykių su Rusija.
Fico vyriausybė nutraukė valstybės karinę paramą Ukrainai, nors Bratislava teigia nedraudžianti privačioms Slovakijos įmonėms parduoti Ukrainai ginkluotės.
Jo naujausi komentarai dar kartą parodė, kad Slovakijos vyriausybė itin atsargiai vertina scenarijų, kuriame karas Ukrainoje galėtų tiesiogiai įtraukti NATO valstybes.
Ar tai reiškia, kad Slovakija nepadėtų sąjungininkei?
Vienareikšmiškai taip teigti negalima.
Fico pareiškė, kad nenori, jog Slovakija būtų įtraukta į karą, tačiau kartu patvirtino šalies narystės NATO svarbą ir įsipareigojimų laikymąsi. Be to, pats 5-asis straipsnis nenustato vienos konkrečios karinės reakcijos.
Todėl kol kas kalbama apie politinį Fico pareiškimą ir jo požiūrį į galimą konflikto scenarijų, o ne apie oficialų Slovakijos sprendimą atsisakyti NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimų.
Fico žodžiai vis dėlto sulaukė dėmesio dėl vienos priežasties: NATO atgrasymas remiasi ne tik ginkluotės kiekiu, bet ir sąjungininkių įsitikinimu, kad išpuolio atveju jos viena kitą rems. Būtent apie šio principo ribas Slovakijos premjeras dabar prabilo itin garsiai.





