Citata.lt – naujienos, kurias verta žinoti

Pamokoje kilo konfliktas, o dabar mokytoja sėdi teisiamųjų suole: kas iš tiesų įvyko Kauno mokykloje?

Pasidalinkite

Kaune teisme atsidūrė ilgametė muzikos mokytoja, kaltinama fizinio skausmo sukėlimu penktokui. Tačiau šios istorijos aplinkybės gerokai sudėtingesnės: pedagogė teigia bandžiusi sutramdyti įsisiautėjusį mokinį, o jos advokatas tvirtina, kad vaizdo įrašas rodo visai kitokį vaiko nuvedimo pas mokyklos vadovybę vaizdą.

Incidentas Vaišvydavos mokykloje įvyko praėjusių metų lapkritį. Per jungtinę dviejų klasių pamoką kilo triukšmas, o vienas penktokas esą įžeidė mokytoją itin vulgariais žodžiais. Konfliktas tuo nesibaigė – pedagogė nusprendė mokinį nuvesti pas mokyklos vadovybę.

Konfliktas prasidėjo per pamoką

Pasak mokytojos advokato, moksleivio elgesys tą dieną peržengė ribas. Advokatas teigia, kad berniukas mokytojai pasiūlė atlikti seksualinio pobūdžio veiksmą.

Pati pedagogė Ramunė Lukoševičiūtė apie incidentą daug nekalba, tačiau pripažįsta, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai mokinys esą ją įžeidinėjo.

„Negalėjau aš to leisti“, – apie sprendimą reaguoti į tokį elgesį sakė mokytoja.

Būtent po šio konflikto mokytoja nusprendė berniuką nuvesti pas mokyklos vadovybę.

Tėvai kreipėsi į teisėsaugą

Mokinio šeima situaciją įvertino visiškai kitaip.

Tėvai kreipėsi į teisėsaugą ir teigia, kad pedagogė vaiką sugriebė už kaklo bei tempė. Šeima iš mokytojos reikalauja 1 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Mokinio atstovai incidentą įvardija kaip fizinį smurtą prieš nepilnametį. Kadangi byla nagrinėjama neviešuose posėdžiuose, prokuratūra daugiau aplinkybių apie kaltinimus neatskleidžia.

Todėl galutinį atsakymą, ar mokytojos veiksmai peržengė leistinas ribas, turės pateikti teismas.

Advokatas rodo į vaizdo įrašą

Mokytojos gynyba kaltinimus vertina kitaip.

Advokatas Simas Tokarčakas teigia, kad byloje esanti vaizdo medžiaga esą nerodo tokio fizinio elgesio, kokį apibūdina mokinio šeima.

Pasak jo, vaizdo įraše matyti, kaip pedagogė paima mokinį už rankos ir vedasi jį pas mokyklos vadovybę.

Gynyba kelia klausimą, ar toks mokinio nuvedimas savaime gali būti laikomas smurtu. Tai yra advokato pozicija, o galutinį įrodymų vertinimą atliks teismas.

Mokytoja nuo darbo nenušalinta

Šioje istorijoje yra dar viena neįprasta aplinkybė.

Mokytoja ir mokinys iki šiol lanko tą pačią mokyklą. Berniukas jau mokosi šeštoje klasėje, o pedagogė toliau dirba Vaišvydavos mokykloje ir veda jam pamokas.

Mokyklos direktorė Deimantė Kudirkienė teigia, kad mokytoja nuo pareigų nebuvo nušalinta, nes laukiama teismo sprendimo.

Pasak direktorės, pedagogė mokykloje dirba daugiau kaip dešimt metų, o iki šio įvykio dėl jos darbo nebuvo sulaukta tėvų skundų.

Bendruomenė stojo mokytojos pusėn

Pedagogę viešai palaiko ir Vaišvydavos bendruomenės atstovai.

Bendruomenės pirmininkė Roberta Ažukaitė teigia, kad mokytoją pažįsta kaip ramiai su vaikais bendraujančią pedagogę. Jos vertinimu, šioje istorijoje pati mokytoja taip pat patiria spaudimą dėl prasidėjusio proceso.

Tačiau tai yra bendruomenės atstovės nuomonė ir savaime neatsako į klausimą, ar incidento metu buvo panaudota neleistina fizinė jėga.

Vienas konfliktas, dvi visiškai skirtingos versijos

Šioje byloje susiduria du pasakojimai.

Mokinio šeima teigia, kad vaikas patyrė fizinį smurtą. Mokytoja savo kaltės nepripažįsta ir tvirtina reagavusi į nepagarbų mokinio elgesį, o jos gynyba remiasi ir byloje esančia vaizdo medžiaga.

Kol kas nėra teismo sprendimo, kuris galutinai patvirtintų vieną iš šių versijų.

Todėl svarbiausias klausimas lieka tas pats: kur baigiasi pedagogo teisė sudrausminti netinkamai besielgiantį mokinį ir prasideda neleistinas fizinės jėgos panaudojimas?

Atsakymą į jį artimiausiu metu turės pateikti teismas.

Pasidalinkite
Autorius

Kamilė Lukauskytė

Kamilė Lukauskytė – portalo Citata.lt autorė, rengianti publikacijas apie svarbiausias Lietuvos ir pasaulio aktualijas, visuomenės gyvenimą, žinomus žmones bei skaitytojams įdomias kasdienes temas. Savo darbuose ji siekia informaciją pateikti aiškiai, objektyviai ir suprantamai, remdamasi viešai prieinamais bei patikimais šaltiniais. Kamilė daug dėmesio skiria aktualumui, faktų tikslumui ir tam, kad skaitytojas vienoje vietoje rastų svarbiausią informaciją apie aptariamą temą.