Kamilė Lukauskytė
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo, kad Rusijos keliama hibridinė grėsmė Europoje ir pačioje Prancūzijoje pastarosiomis savaitėmis sustiprėjo. Paryžius jau imasi konkrečių veiksmų – stiprinamas budrumas, o vyriausybei pavesta parengti ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos nuo dronų ir kibernetinių atakų planą.
Macrono pareiškimai nuskambėjo po susitikimo su Prancūzijos politinių partijų lyderiais, kuriame dalyvavo ir šalies žvalgybos bei saugumo institucijų vadovai. Prezidentūra patvirtino, kad Prancūzija kelia pasirengimo lygį dėl stiprėjančių Rusijos hibridinių grėsmių.
„Grėsmė sustiprėjo“
Macronas pareiškė, kad Rusijos hibridinė grėsmė Europos valstybėms ir Prancūzijai pastaruoju metu tapo intensyvesnė.
Pasak jo, Rusijos veiksmų pobūdis Europoje keičiasi. Kalbama ne tik apie tradicinę karinę grėsmę, bet ir apie kibernetines atakas, informacines operacijas, užsienio kišimąsi bei fizinius incidentus, kuriuos Vakarų valstybės sieja su Rusija.
Prancūzijos prezidentas teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusija daugino veiksmus prieš Europos interesus. Jo vertinimu, tokiais veiksmais Maskva siekia įbauginti Europos visuomenes ir susilpninti paramą Ukrainai.
Tačiau Macronas pabrėžė, kad Prancūzija neketina dėl to keisti savo politikos.
Paryžius ruošiasi dronų ir kibernetinėms atakoms
Vienas konkrečiausių sprendimų – vyriausybei pavesta parengti planą, kaip apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą bei jautriausius Prancūzijos gynybos pramonės ir technologijų objektus.
Plane ypatingas dėmesys bus skiriamas dronų ir kibernetinėms atakoms.
Be to, Prancūzijos vidaus reikalų ministras susitiko su regionų prefektais, kad būtų sustiprintas institucijų budrumas ir pasirengimas galimoms hibridinėms atakoms.
Tai reiškia, kad Paryžius ruošiasi ne vien kariniam scenarijui. Daug dėmesio skiriama objektams, kurių veikimo sutrikdymas galėtų paveikti kasdienį gyventojų gyvenimą – energetikos, ryšių, transporto ir kitą kritinę infrastruktūrą.
Macronas užsiminė ir apie jau įvykusius incidentus
Prancūzijos prezidentas pabrėžė, kad hibridinės atakos nėra vien teorinė grėsmė.
Jis teigė, kad Prancūzija jau patyrė informacinių ir kibernetinių atakų, kurios buvo dokumentuotos ir, pasak jo, kai kuriais atvejais priskirtos konkretiems veikėjams. Macronas taip pat paminėjo fizinius incidentus kitose Europos valstybėse.
Kaip vieną iš pavyzdžių jis nurodė bandymą surengti drono ataką prie Leipcigo oro uosto Vokietijoje. Vokietijos institucijos šį incidentą siejo su Rusijos valstybės veikėjais.
Vis dėlto svarbu atskirti tokius incidentus nuo tiesioginės karinės agresijos prieš Prancūziją. Šiuo metu nėra pranešimo, kad Rusija būtų pradėjusi karinę ataką prieš Prancūzijos teritoriją.
„Tai neliks be atsako“
Macronas taip pat pasiuntė griežtą politinę žinutę Maskvai.
Jis pareiškė, kad Rusijos hibridiniai veiksmai neliks be atsako, tačiau konkrečių priemonių neatskleidė.
Prezidentas paaiškino, kad dalis atsako priemonių sąmoningai neviešinamos, nes tai susiję su atgrasymu.
Macrono teigimu, Rusijos tikslas – įbauginti europiečius ir sutrikdyti jų paramą Ukrainai, tačiau, jo vertinimu, toks spaudimas Prancūzijos politikos nepakeis.
Prancūzija stiprina apsaugą nuo užsienio kišimosi
Paryžius kartu tęsia ir teisėkūros darbus.
Macronas nurodė, kad Prancūzija rengia naujus teisės aktus dėl užsienio kišimosi ir kibernetinio saugumo. Siekiama, kad naujos priemonės būtų pradėtos taikyti artimiausiomis savaitėmis.
Prancūzijoje jau veikia specializuotos institucijos, skirtos užsienio informacinėms operacijoms stebėti ir atremti. Dabar daugiau dėmesio skiriama ir fizinei kritinės infrastruktūros apsaugai.
Paryžius neketina trauktis nuo paramos Ukrainai
Macronas kartu patvirtino, kad Prancūzija ir toliau rems Ukrainą.
Jo teigimu, Europos saugumas yra tiesiogiai susijęs su karo Ukrainoje baigtimi, todėl Rusijos spaudimas nekeičia Paryžiaus pozicijos.
Tai reiškia, kad Prancūzija vienu metu ruošiasi kelioms grėsmės formoms – nuo kibernetinių atakų ir dezinformacijos iki galimų fizinių veiksmų prieš infrastruktūrą.
Ar Prancūzijai gresia karas?
Macrono pareiškimai savaime nereiškia, kad Prancūzija laukia tiesioginės Rusijos karinės invazijos.
Šiuo metu Paryžius kalba apie hibridinę grėsmę, kurios dalis veiksmų vyksta žemiau atviro karinio konflikto ribos.
Tačiau prezidento žinutė aiški: Prancūzija vertina grėsmę rimtai ir stiprina apsaugą dar prieš galimus naujus incidentus.
Todėl artimiausiu metu Prancūzijoje daugiau dėmesio bus skiriama tam, kas anksčiau dažnai atrodė kaip atskiri incidentai – dronams, kibernetinėms atakoms, informacinėms operacijoms ir galimam užsienio kišimuisi. Paryžius dabar juos vertina kaip vienos platesnės saugumo problemos dalis.
