Kamilė Lukauskytė
Pirmą kartą LietuvoGaižauskas rėžė apie Lietuvos oro gynybą: „Kiek galima gyventi tuo „tuoj“?“s istorijoje virš šalies teritorijos buvo numuštas į oro erdvę įskridęs dronas. Tačiau nors grėsmė buvo sunaikinta, Seimo narys Dainius Gaižauskas ragina neskubėti šio įvykio vadinti įrodymu, kad Lietuvos oro gynyba jau pasirengusi visiems scenarijams. Politikas viešai sukritikavo valdžios atstovų reakciją ir priminė ankstesnius atvejus, kai apie stiprinamą gynybą buvo kalbama gerokai optimistiškiau nei leido reali situacija.
Dronas numuštas, tačiau klausimų liko
Rugsėjo 15-osios naktį Kaišiadorių rajone NATO oro policijos misiją vykdantys Italijos naikintuvai sunaikino į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos pusės įskridusį droną. Jis nukrito netoli Pratkūnų kaimo.
Lietuvos kariuomenė ir institucijos vėliau skelbė, kad tai buvo reali oro grėsmė, o drono nuolaužose aptikta sprogstamosios medžiagos. Ukrainos šaltiniai nurodė, kad pagal išlikusias dalis aparatas galėjo būti rusiškas „Geran-2“.
Šis incidentas tapo pirmuoju atveju, kai NATO naikintuvas sunaikino į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną.
Ir būtent čia, pasak Gaižausko, reikėtų atskirti du dalykus: konkretus incidentas buvo suvaldytas, tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuva pasirengusi bet kokio masto dronų grėsmei.
Gaižauskas: vieno numušto drono neužtenka
Savo komentare Gaižauskas pripažino, kad šįkart sistema suveikė – objektas buvo aptiktas, identifikuotas, pakelti NATO naikintuvai, o grėsmė neutralizuota.
Tačiau politikas perspėjo nepervertinti vieno sėkmingo atvejo.
Jo teigimu, būtų klaida iš šio incidento daryti išvadą, kad visa Lietuvos oro gynybos sistema jau veikia nepriekaištingai. Gaižauskas taip pat sukritikavo viešą džiaugimąsi rezultatu ir teigė, kad svarbiausias klausimas turėtų būti ne tai, ar vieną droną pavyko numušti, o kas nutiktų, jeigu vienu metu jų būtų gerokai daugiau.
Politikas priminė, kad apie būtinybę stiprinti Lietuvos oro gynybą kalbama jau ne vienerius metus, o gynybai skiriamos vis didesnės sumos.
„Kiek galima gyventi tuo „tuoj“?“ – tokį klausimą jis iškėlė kalbėdamas apie ilgai minimus naujus pajėgumus, radarus ir kovos su dronais sistemas.
Konfliktas su Oleku jau buvo įsiplieskęs
Gaižausko kritika nėra atsitiktinė – vos po drono numušimo jis susikirto su Seimo pirmininku Juozu Oleku.
Olekas tuomet pareiškė, kad Lietuva ir jos sąjungininkai turi įvairių priemonių oro erdvės pažeidėjams naikinti. Jo teigimu, įvykis parodė, kad sistema gali sureaguoti, o prireikus būtų galima numušti ir daugiau oro taikinių.
Gaižauskas į tokius pareiškimus reagavo skeptiškai. Jis tvirtino, kad viešojoje erdvėje girdimi pažadai apie kuriamus ir įsigyjamus pajėgumus ne visada sutampa su tuo, ką Lietuva realiai gali panaudoti čia ir dabar.
Todėl politikas ragina vertinti ne pažadus, o konkrečius pajėgumus.
Ankstesnis incidentas tapo skaudžiu priminimu
Gaižauskas taip pat priminė ankstesnį atvejį, kai Lietuvos teritorijoje nukrito rusiškas dronas su sprogmenimis. Anot jo, tuomet kilo klausimų ne tik dėl to, kodėl objektas nebuvo laiku pastebėtas, bet ir dėl to, kodėl jo nuolaužų ilgą laiką nepavyko rasti.
Dabartinis incidentas išryškino kitą problemą – reagavimo grandinė šįkart suveikė, tačiau pagrindinis klausimas išlieka: ar ji būtų tokia pati efektyvi, jeigu į Lietuvos oro erdvę vienu metu įskristų keliolika ar kelios dešimtys bepiločių?
Tai ypač aktualu regione, kuriame pastaruoju metu fiksuojama vis daugiau su karu Ukrainoje susijusių oro erdvės incidentų.
Vienas dronas – ne galutinis egzaminas
Šis įvykis kartu parodė ir NATO oro policijos svarbą. Italijos naikintuvai, dislokuoti Šiauliuose, buvo panaudoti realiai oro grėsmei neutralizuoti.
Tačiau Gaižausko keliama diskusija liečia ne vien konkretų droną.
Klausimas dabar kur kas platesnis: kiek Lietuvos oro gynybos sistema yra pasirengusi masinei, greitai besikeičiančiai ir pigiais bepiločiais paremta grėsmei?
Vieno drono sunaikinimas parodė, kad konkrečią situaciją galima suvaldyti. Tačiau ar tokį patį atsakymą Lietuva galėtų pateikti tada, jei oro erdvėje vienu metu atsirastų daug daugiau taikinių – būtent tai ir yra klausimas, kurio, Gaižausko teigimu, po šio incidento nereikėtų nustūmti į šalį.
