Tradicinės metalinės, medinės ar betoninės tvoros laikui bėgant praranda savo patrauklumą ir funkcionalumą. Metalinės konstrukcijos koroduoja, mediniai elementai pūva, o betoniniai blokai sukuria nuobodžią pramoninę išvaizdą. Ieškodami patvaraus ir estetiško sprendimo, daugelis sklypų savininkų atkreipia dėmesį į gyvatvores.
.
Tačiau norint sukurti kokybišką gyvatvorę, reikia išmanyti tam tikrus principus ir techniką. Tinkamai suplanuota ir atlikta gyvatvorė ne tik pakeis bet kokią dirbtinę tvorą, bet ir taps kraštovaizdžio
puošmena
ilgiems metams.
Gyvatvorė – tai tankus dekoratyvinių augalų sodinys, sudarantis natūralią užtvarą. Pagrindinis šio sprendimo privalumas – praktinės tvoros funkcijos derinimas su dekoratyvinėmis savybėmis. Gyvatvorė suteikia privatumo, apsaugo nuo vėjo ir dulkių, sukuria palankų mikroklimatą. Kartu tinkamai pasodinta gyvatvorė reikalauja minimalios priežiūros ir gali tarnauti dešimtmečius, nuolat tobulėdama ir tankėdama.
Pagrindinės klaidos kuriant gyvatvorę
Daugelis sodininkų susiduria su nesėkmėmis bandydami sukurti augalinę gyvatvorę. Pagrindinė problema – chaotiškas sodinimas, neatsižvelgiant į skirtingų rūšių augalų augimo ypatumus. Neteisingai parinkta vieta, pažeista sodinimo technologija ir sisteminio požiūrio stoka lemia tai, kad krūmai neįsišaknija, auga lėtai arba žūsta. Gyvatvorės kūrimo sėkmė priklauso nuo kompetentingo planavimo ir patikrintų technologijų laikymosi.
.
Daugiaaukštės kompozicijos paslaptis
Efektyvi gyvatvorė kuriama pagal pakopinės kompozicijos principą, naudojant penkias pagrindines augalų rūšis:
Užpakalinė pakopa (aukštis iki 160 cm):
- Burbuolė – nepretenzingas krūmas, atlaikantis šalčius iki -30 °C ir ilgus sausringus laikotarpius
Vidutinio aukščio pakopa (iki 130 cm):
- Derenė su dekoratyviomis raudonomis šakomis, kurios žiemą puošia svetainę
Vidutinė pakopa:
- Spirea – nuo birželio iki rugsėjo ilgai žydi rausvais kvapniais žiedynais
- Willow purple – greitai augantis krūmas, per sezoną priaugantis iki 50 cm
Žemutinė pakopa (iki 70 cm):
- Cotoneaster – žemę dengiantis augalas, sukuriantis tankų gyvą kilimą ir slopinantis piktžolių augimą
Tinkama sodinimo technologija
Sodinimo duobių paruošimas
Kokybiškas sodinimo vietos paruošimas – tai raktas į sėkmingą gyvatvorės vystymąsi:
- Duobės gylis: 45
- cm Plotis: 70 cm
- Drenažo sluoksnis: 10
- cm
- skaldos dugne
- Dirvožemio mišinys: kompostas, smėlis ir sodo žemė santykiu 2:1:4
- .
Augalų išdėstymas
Tinkamas sodinukų išdėstymas užtikrina tolygų gyvatvorės vystymąsi:
- Atstumas tarp didelių krūmų: 1 m
- Atstumas tarp žemaūgių augalų: 70 cm
- Sodinimo schema:
- šachmatine
- tvarka Šaknies
- kaklelio pagilinimas: 4 cm, kad būtų skatinamas papildomų šaknų augimas.
Laistymo ir priežiūros sistema
Laistymo režimas
Tinkamas laistymas labai svarbus augalams įsitvirtinti:
- Pirmosios savaitės: 5 litrai vienam krūmui kas 72 valandas
- Vėliau: kas savaitę
- Suaugę augalai: Laistoma pagal poreikį, paprastai pakanka natūralių kritulių
- Gyvatvorės priežiūra
Suformuotoms gyvatvorėms reikia minimalios priežiūros:
- Formuojamasis karpymas: du kartus per sezoną
- Sanitarinis genėjimas: pagal poreikį Tręšimas
- : kasmet pavasarį kompleksinėmis trąšomis
Gyvatvorių privalumai
Gyvatvorė turi daug privalumų, palyginti su tradicinėmis tvoromis. Ekonominė nauda akivaizdi – po pradinių išlaidų sodinukams ir sodinimui, tolesnei priežiūrai reikia minimalių išlaidų. Gyvatvorė yra savaime atsinaujinanti, nuolat atsinaujinanti, jos nereikia keisti po kelerių metų, kaip dirbtinių tvorų. Estetinė augalinės tvoros vertė metams bėgant didėja ir sukuria unikalų kraštovaizdžio elementą.
Gyvosios gyvatvorės teritorijoms apriboti buvo naudojamos dar senovės Romoje, kur jos buvo kuriamos iš laurų ir buksmedžių. Viduramžių Europoje vienuolynų soduose būtinai buvo gyvatvorės iš vaistinių augalų. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad vienas metras kokybiškos gyvatvorės gali sugerti iki 15 kilogramų anglies dioksido per metus, o tai prilygsta nedidelio medžio darbui. Tanki augmenijos siena triukšmo lygį sumažina 40 proc. efektyviau nei įprasta medinė tvora. Japonijoje gyvatvorių kūrimo menas laikomas sodo dizaino šaka, reikalaujančia ilgamečių studijų ir praktikos.
