Ineta Stasiulytė, žinoma kino ir teatro aktorė bei laidų vedėja, dalijasi savo mintimis LRT.lt laidoje „Lipt stogais su Jurga“. Ji atskleidžia, kad net komedijos, kurios dažnai sukelia juoką, slepia gilesnes, liūdnesnes istorijas. Pokalbio metu Ineta prisimena savo vaidmenį filme „Milijonieriaus palikimas“ ir pasakoja, kaip pasiruošimas šiam vaidmeniui padėjo jai giliau pažinti save bei suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms sunku išsivaduoti iš aukos vaidmens santykiuose.
Jau nuo vaikystės Ineta mėgo vaidinti ir dainuoti – rengdavo pasirodymus tėvams ir jų draugams. Dabar vaidinti filmuose ir serialuose jai yra tikras malonumas. Aptardama savo darbą režisieriaus Tado Vidmanto filme „Milijonieriaus palikimas“, aktorė atskleidžia, kad teko išlipti iš savo komforto zonos ir perprasti narciziško žmogaus elgseną.
„Psichologija man nebuvo artima. Nors puikiai išmanau aukos manipuliacijos mechanizmus, nes ilgą laiką gyvenau su aukos sindromu. Auka taip pat manipuliuoja, bet iš narcizo pozicijos tai buvo nauja. Reikėjo domėtis“, – pasakoja Ineta.
Pasiruošimas vaidmeniui aktorei tapo ne tik profesiniu iššūkiu, bet ir savianalizės procesu. „Tai buvo sudėtinga užduotis. Šis vaidmuo man buvo dovana, nes leido geriau pažinti save. Jau maniau, kad atsitiesiau ir radau savo tvirtumą, bet tada gavau šį vaidmenį, kuris privertė mane susidurti su savimi ir suprasti, ką reiškia būti kitu žmogumi“, – teigia aktorė.
Ineta taip pat pastebi, kad net ir komedijose, kurios dažnai vertinamos kaip lengvas pramoginis žanras, slypi liūdni kasdienybės aspektai. „Komedija gali atrodyti smagi, bet jei pažvelgsi giliau – pamatysi, kad moteris žemina savo vyrą, o jis iš tiesų jos bijo. Ko mes čia juokiamės?“, – svarsto aktorė, prisimindama vienos scenos filmavimą.
Kalbėdama apie santykius, Ineta sako, kad tiek narcizas, tiek auka ieško asmeninės naudos. „Nesvarbu, ar esi budelis, auka, ar gelbėtojas, turi paklausti savęs, kokios naudos iš to gauni. Auka sulaukia daug užuojautos, o budelis jaučiasi stipresnis“, – aiškina ji.
Aktorė taip pat priduria, kad niekada nebūtų prašiusi savo rankos tekėti. Ji visada vertino laisvę, nors prireikė laiko tai pilnai suvokti. „Niekada nebūčiau prašiusi savo rankos. Supratau, kad mano širdis nebuvo iki galo atvira, tai buvo tik iliuzija. Kai gyveni su žmogumi ir nejauti jo, tada iš tiesų nieko nėra. Man laisvė visada buvo svarbi, o po skyrybų tai suvokiau dar giliau. Kai du žmonės prisiekia vienas kitam, tai gražu, bet pažadus galime duoti tik už save“, – sako Ineta Stasiulytė.
