Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) antradienį pranešė, kad yra 80 proc. tikimybė, jog birželį–rugpjūtį susiformuos šildantis „El Nino“ orų fenomenas, padidinsiantis ekstremalių oro reiškinių riziką.
„Neįprastai šiltų vandenyno vandenų atogrąžų Ramiajame vandenyne skatinamos „El Nino“ sąlygos formuojasi ir turės įtakos pasaulinei temperatūrai bei kritulių pobūdžiui“, – teigė Jungtinių Tautų (JT) orų ir klimato agentūra.
WMO pasaulinio tinklo prognozės „rodo ryškų poslinkį link „El Nino“ sąlygų, o tikimybė birželį–rugpjūtį siekia 80 proc.“, nurodė Ženevoje įsikūrusi organizacija.
„El Nino“ yra natūralus klimato reiškinys, sušildantis paviršiaus temperatūrą centriniame ir rytiniame pusiaujo Ramiajame vandenyne, atnešantis pasaulinius vėjų, slėgio ir kritulių pokyčius.
Paprastai jis kartojasi kas dvejus–septynerius metus ir trunka apie 9–12 mėnesių.
Sąlygos svyruoja tarp „El Nino“ ir jam priešingo „La Nina“, o tarp jų vyrauja neutralios sąlygos.
Tikimybė, kad „El Nino“ susiformuos iki lapkričio, yra „artima 90 proc. arba didesnė“, o dauguma prognozių modelių rodo, kad jis bus „bent jau vidutinio stiprumo, o galbūt ir stiprus“, savo ketvirtinėje „El Nino“ ir „La Nina“ apžvalgoje nurodė WMO.
WMO vadovė Celeste Saulo teigė, kad todėl pasaulis turi ruoštis „El Nino“, kuris gali „sustiprinti sausras ir smarkias liūtis bei padidinti karščio bangų riziką tiek sausumoje, tiek vandenyne“.
WMO teigimu, net ir vidutinio stiprumo „El Nino“ padidina kai kurių ekstremalių oro ir klimato reiškinių tikimybę.
Praėjęs „El Nino“ prisidėjo prie to, kad 2023 metai tapo antrais karščiausiais metais istorijoje, o 2024 metai pasiekė visų laikų rekordą – maždaug 1,55 Celsijaus laipsnio viršijo 1850–1900 metų ikipramoninio laikotarpio vidurkį.
„Skubus klimato įspėjimas“
Nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio jūros paviršiaus temperatūra centriniame ir rytiniame pusiaujo Ramiajame vandenyne – stebėjimams naudojamoje zonoje – artėjo prie „El Nino“ ribų, o po paviršiumi esanti temperatūra daugiau nei 6 laipsniais viršijo vidurkį, nurodė WMO.
Tuo tarpu Pietų svyravimo indeksas – atmosferinis „El Nino“ komponentas – taip pat atitinka besiformuojančias „El Nino“ sąlygas.
WMO teigė, kad nėra įrodymų, jog klimato kaita didina „El Nino“ reiškinių dažnumą ar intensyvumą.
Tačiau ji gali sustiprinti su tuo susijusį poveikį, nes šiltesnis vandenynas ir atmosfera padidina energijos ir drėgmės kiekį ekstremaliems oro reiškiniams, tokiems kaip karščio bangos ir smarkios liūtys.
„El Nino“ jau ant mūsų slenksčio“, – vaizdo pranešime sakė JT vadovas Antonio Guterresas.
„Pasaulis turi vertinti tai kaip skubų klimato įspėjimą. „El Nino“ sąlygos įpils žibalo į šylančio pasaulio ugnį. Poveikis smogs dar stipriau, pasklis dar toliau ir kirs sienas niokojančiu greičiu“, – teigė jis.
„Vienintelis veiksmingas atsakas – krizę atitinkantys klimato veiksmai: priklausomybės nuo iškastinio kuro užbaigimas, perėjimo prie atsinaujinančių energijos šaltinių paspartinimas, pažeidžiamiausių asmenų apsauga ir ankstyvojo perspėjimo sistemų užtikrinimas visiems“, – tvirtino JT vadovas.
Temperatūra aukštesnė už normą
WMO nurodė, kad birželį–rugpjūtį prognozuojamas „beveik visuotinis aukštesnės nei įprasta temperatūros dominavimas beveik visose pasaulio dalyse“.
Tai padidina sudėtinių pavojų riziką kai kuriuose regionuose ir paspartina sausrų pradžią ten, kur sumažėja kritulių, teigė organizacija.
Regioniniai klimato centrai prognozuoja „mažesnį nei įprasta“ kritulių kiekį per kritinį birželio–rugsėjo liūčių sezoną šiauriniame Didžiajame Afrikos Kyšulyje, mažesnį nei vidutinį musoninių liūčių kiekį Pietų Azijoje ir sausesnes bei šiltesnes vasaros sąlygas Centrinėje Amerikoje.
Šiaurės pusrutulio vasarą su „El Nino“ susiję šilti vandenys gali skatinti uraganus centriniame ir rytiniame Ramiajame vandenyne, tuo pat metu trukdydami jiems formuotis Atlanto vandenyne.
WMO tikisi, kad išankstinis įspėjimas padės pasirengti, ypač klimato pokyčiams jautriuose sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis, vandentvarka, energetika ir sveikatos apsauga.
