Jei jums 60-75 metai, užuot vaikščioję, atlikite šiuos 9 veiksmus

Jei jums 60-75 metai, užuot vaikščioję, atlikite šiuos 9 veiksmus

Sulaukus 60 metų, net paprastas pasivaikščiojimas gali tapti tikru iššūkiu. Kas tokio sudėtingo pasivaikščioti parke? Tačiau su amžiumi net ir šie gerai pažįstami dalykai ima kelti sunkumų. Jei taip yra ir jums, esate ne vieni. Ir štai gera žinia – kad išlaikytumėte formą, nebūtina apsiriboti tik vaikščiojimu.

Šiandien dalijamės devyniomis šauniomis veiklomis, kurios padės jums išlikti aktyviems, žvaliems ir laimingiems. Ir tai ne šiaip patarimų rinkinys, tai ekspertų patikrinti veiksmingi būdai.

Kalbama ne apie laikinus sprendimus, o apie ilgalaikius įpročius, kurie pagerins jūsų judrumą, pakels nuotaiką ir kasmet padės jaustis geriau.

Būtinai perskaitykite iki galo, nes paskutinis patarimas yra tikra bomba. Jis gali visiškai pakeisti jūsų požiūrį į aktyvų senėjimą. O geriausia tai, kad jis paprastas ir prieinamas.

Pirmas numeris: nustokite miegoti!

Taip, išgirdote teisingai. Pradėkime nuo elementariausio, bet svarbiausio dalyko – miego. Nustokite blogai miegoti! Miegas yra daugiau nei tik kelių valandų „užmigimas”. Tai visko pagrindas: sveikatos, energijos, nuotaikos. Jei gerai išsimiegosite, gyvensite visavertį gyvenimą – su aiškiu protu, stabiliomis emocijomis ir energijos pliūpsniu. Miegas yra tarsi jūsų kūno ir smegenų perkrovimas. Jis padeda atsigauti, įgauti jėgų ir pasiruošti naujiems iššūkiams.

Tačiau yra viena gudrybė: su amžiumi miegas dažnai keičiasi. Tas gilus, nepertraukiamas miegas, kurį turėjote jaunystėje, išnyksta. Vieni žmonės svirduliuoja, kiti prabunda vidury nakties. Ryte jaučiatės sutrikę ir irzlūs. Tačiau svarbu suprasti: miegas yra ne prabanga, o būtinybė. Kol miegame, mūsų kūnas atsigauna, smegenys surūšiuoja prisiminimus, o emocijos grįžta į normalią būseną.

Įsivaizduokite: ryte atsibundate pailsėję, žvalūs ir pasiruošę naujai dienai. Ar tai skamba kaip sapnas? Tačiau tai realu, jei miegui skirsite prioritetą. Žinoma, mityba ir sportas yra svarbūs, bet miegas yra pagrindas.

Ekspertai teigia, kad geras miegas gerina atmintį, mažina nerimą ir net padeda kovoti su stresu. O senstant tai ypač svarbu. Miegas yra tarsi kūno ir smegenų „perkrovimo” mygtukas. Jis padeda su naujomis jėgomis pasitikti kiekvieną dieną ir susidoroti su iššūkiais.

Kai gerai išsimiegate, viskas aplink jus tampa lengviau: bendravimas su artimaisiais, pomėgiai ir net įprasti namų ruošos darbai. Jaučiatės žvalesni, aiškiau mąstote ir tiesiog mėgaujatės gyvenimu. Miegas – tai ne tik poilsis, tai investicija į jūsų sveikatą ir laimę.

Antrasis numeris: palaikyti protinį aktyvumą

Taigi, gal pakalbėkime apie tai, kaip išlaikyti aštrias smegenis? Tai tikriausiai vienas šauniausių būdų išlaikyti formą senstant. Taip, taip, mūsų smegenims, kaip ir kūnui, reikia mankštos. Jei jos nebus apkrautos, gali pradėti tinginiauti, o to tikrai nenorime. Bet štai gera žinia: galite pradėti bet kada, net jei jums daugiau nei 70 metų. Niekada nevėlu mokytis, mesti iššūkį protui ir palaikyti jo formą.

Žinote, kas yra šauniausia? Smegenys nėra kažkoks statiškas dalykas. Jos yra plastiškos, t. y. visą gyvenimą gali keistis, augti ir prisitaikyti. Tai ne tik gražūs žodžiai, tai mokslinis faktas. Kai išmokstate ko nors naujo, smegenyse susiformuoja naujos neuronų jungtys.

Tačiau čia svarbu suprasti: protinė veikla – tai ne tik kryžiažodžiai ir galvosūkiai. Nors jie, be abejo, irgi naudingi. Tai daugiau nei tai: pabandykite išmokti naują kalbą, pradėkite skaityti knygas, kuriomis anksčiau nesidomėjote, arba darykite ką nors visiškai naujo. Pavyzdžiui, įsivaizduokite: jums 75-eri ir staiga nusprendžiate išmokti groti gitara. Iš pradžių bus sunku, painiosite akordus, bet paskui pastebėsite, kad jūsų smegenys pradeda dirbti kitaip. Suaktyvinsite tas jų dalis, kurios anksčiau tiesiog „miegojo”. O tai ne tik apsaugo jus nuo pažintinių problemų, bet ir gerina atmintį bei padeda greičiau rasti sprendimus.

Taip pat skaitykite:  Ar geriant daug vandens sumažėja cukraus kiekis kraujyje: mitybos specialistai pateikė aiškų atsakymą

Beje, mokslininkai tai patvirtina. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie nuolat apkrauna smegenis, rečiau serga demencija ar Alzheimerio liga. Pavyzdžiui, vienas tyrimas įrodė, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie skaito, sprendžia problemas ar mokosi naujų dalykų, rečiau patiria pažinimo sutrikimų. Taip, tai taip pat puikus būdas palaikyti emocinę sveikatą: mažiau nerimo, daugiau džiaugsmo.

Trečias numeris: jėgos treniruotės

Na, draugai, pakalbėkime apie jėgos treniruotes – tai tikra magija mūsų kūnams, ypač senstant! Žinote, daugelis žmonių mano, kad po 40-50 metų raumenys pradeda tirpti kaip ledai saulėje ir su tuo nieko nepadarysi. Bet štai staigmena: tai netiesa! Jėgos treniruotės – tai jūsų slaptas raktas į tai, kaip išlikti stipriems, judriems ir nepriklausomiems net ir senstant.

Su amžiumi mes prarandame raumenų masę – šis procesas vadinamas sarkopenija. Tai skamba kaip iš mokslinės fantastikos, bet iš tikrųjų tai tik raumenų nykimas. Silpnumas, pusiausvyros sutrikimai ir, kas blogiausia, sunkumai atliekant įprastus darbus, pavyzdžiui, keliant krepšį, lipant laiptais ar tiesiog vaikštant be baimės nukristi. Bet štai gera žinia: tyrimai rodo, kad jėgos treniruotės gali ne tik sulėtinti šį procesą, bet ir jį pakeisti. Taip, taip, tai tikra!

Dabar neišsigąskite: jėgos treniruotės nebūtinai turi būti vien sporto salė, geležis ir prakaituoti marškinėliai. Tai gali būti daug paprasčiau. Pasipriešinimo juostos, pratimai su savo svoriu (pritūpimai, atsispaudimai, lentos) ar net lengvi hanteliai – tai viskas, ko jums reikia. Svarbiausia – priversti raumenis dirbti. O jie mainais jums padėkos: taps stipresni, ištvermingesni ir net sustiprins kaulus.

Jėgos treniruotės taip pat yra tikra dovana jūsų kaulams. Su amžiumi jūsų kaulai tampa trapesni, o tai nėra gerai. Tačiau reguliari mankšta skatina kaulų augimą, o tai padeda išvengti osteoporozės ir tų nemalonių lūžių. Be to, tai gerina pusiausvyrą ir laikyseną, o tai, sutikite, svarbu bet kokiame amžiuje, ypač kai reikia užtikrintai stovėti ant kojų.

Tačiau nuostabiausia yra tai, kaip jėgos treniruotės keičia jūsų gyvenimo kokybę. Tai ne tik fizinė jėga, bet ir pasitikėjimas savimi, energija ir nepriklausomybė. Įsivaizduokite: lengvai susidorojate su kasdienėmis užduotimis, jaučiatės žvalūs ir kupini energijos. Ir taip, tyrimai tai įrodo: tie, kurie užsiima jėgos treniruotėmis, rečiau krenta, geriau išlaiko pusiausvyrą ir apskritai jaučiasi geriausiai.

Ir tai susiję ne tik su kūnu. Ji veikia viską: stiprina širdį, didina lankstumą, mažina stresą ir gerina nuotaiką. Tai tarsi stebuklinga piliulė, bet be šalutinio poveikio. Investuojate laiką ir pastangas, o mainais gaunate sveikatą, žvalumą ir gerą savijautą.

Nesvarbu, kiek jums metų, niekada nevėlu pradėti. Iš pradžių jausitės keistai, bet po poros savaičių pajusite, kaip stiprėja raumenys ir gerėja nuotaika. Tai tarsi investicija į save, kuri tikrai atsipirks.

Ketvirta: joga

Dabar pereikime prie kažko aktyvesnio – jogos. Tai ne tik tempimas ar mankšta. Joga – tai ištisa filosofija, jungianti kūną, protą ir sielą. Ir spėkite ką? Ji puikiai tinka tiems, kurie nori išlikti aktyvūs, bet be didelio streso.

Su amžiumi sąnariai tampa mažiau lankstūs, raumenys silpnėja, o judrumas mažėja. Štai čia į pagalbą ateina joga. Ji švelni, atpalaiduojanti, tačiau labai veiksminga. Joga gerina lankstumą, stiprina raumenis ir padeda jaustis užtikrinčiau kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, lengviau atsistoti nuo kėdės ar pasilenkti dėl ko nors.

Taip pat skaitykite:  Kas vyksta mūsų organizme, kai sumaišome medų ir graikinius riešutus.

Tačiau joga skirta ne tik kūnui. Ji taip pat ramina protą, mažina stresą ir gerina koncentraciją. Joga suteikia energijos, tikslo pojūtį ir įkvėpimo.

O šauniausia tai, kad joga prieinama visiems. Nesvarbu, kiek jums metų ar kiek judrūs esate. Yra net specialių kėdžių jogos užsiėmimų tiems, kuriems sunku stovėti ar gulėti ant grindų.

Penktas numeris: bendravimas

Pakalbėkime apie tai, kas daro mūsų gyvenimą šviesesnį, šiltesnį ir, kaip bebūtų keista, sveikesnį. Tai susiję su socialiniais ryšiais. Taip, taip, tie patys santykiai, kuriuos kartais atidėliojame, nes „visada nėra laiko”. Bet žinote, kas įdomu? Su amžiumi jie tampa dar svarbesni.

Socialiniai ryšiai ne tik padaro mus laimingesnius, bet ir tiesiog prailgina mūsų gyvenimą! Rimtai. Tyrimai rodo, kad stiprius socialinius ryšius turintys žmonės gyvena ilgiau ir rečiau serga.

Kodėl? Tai paprasta. Bendravimas su žmonėmis mažina stresą, gerina nuotaiką, stiprina imuninę sistemą ir net kelia savivertę. Tai tarsi vitaminas protui ir kūnui. Socialiniai ryšiai neapsiriboja tik šeima ar draugais. Tai gali būti kaimynai, kolegos, knygų klubo nariai ar net interneto bendruomenė.

Bendravimas su žmonėmis susijęs ne tik su emocijomis. Tai ir smegenų mankšta. Kai kalbamės, klausomės, dalijamės mintimis, mūsų protas išlieka aktyvus. Tai padeda sumažinti tokių ligų kaip demencija ar Alzheimerio liga riziką. Be to – draugai ir artimieji padeda įveikti nerimą, depresiją ir stresą. Jau vien žinojimas, kad yra kas nors, kas jus palaiko, palengvina gyvenimą.

Taigi nenuvertinkite paprasto pokalbio, šypsenos ar net tylaus buvimo šalia jūsų galios. Sveiki santykiai – tai ne tik malonus privalumas, bet ir galinga priemonė, gerinanti gyvenimo kokybę ir ilginanti jo trukmę.

Šeštas numeris – trumpi pasivaikščiojimai gamtoje

Su amžiumi ilgi žygiai gali tapti sunkiau įveikiami, tačiau tai ne priežastis atsisakyti gryno oro ir žalumos aplink jus.

Tyrimai rodo, kad net trumpi pasivaikščiojimai gryname ore mažina stresą, gerina nuotaiką ir suteikia harmonijos pojūtį. Lėtas vaikščiojimas gerina kraujotaką, stiprina širdį ir padeda išlaikyti pusiausvyrą. Tačiau svarbiausia, kad tokie pasivaikščiojimai suteikia emocinį atsipalaidavimą.

Vaikščiojimas gryname ore gerina atmintį, skatina kūrybiškumą ir net padeda kovoti su depresija. Ir žinote, kas yra geriausia? Pradedate pastebėti aplink esantį grožį: kaip šviečia saulė, kaip šlampa lapai, kaip kvepia žolė. Dėl to jaučiatės dėkingi ir ramūs.

Dabar svarbiausia: jums nereikia siekti rekordų. Neprivalote nueiti kilometrų ar įkopti į kalnus. Net 15-20 minučių ramaus pasivaikščiojimo gali padaryti stebuklus. Tiesiog išeikite, pilnai įkvėpkite, apsidairykite aplinkui. Ir pajusite, kaip jūsų kūnas ir protas jums padėkos.

Taigi kitą kartą, kai jausitės pavargę ar tiesiog norėsite pailsėti, išeikite į lauką. Pasivaikščiokite, pažvelkite į dangų, įsiklausykite į gamtą.

Septintasis numeris: subalansuota mityba

Pakalbėkime apie tai, ką dedame į savo lėkštę. Nes maistas nėra tik skanus ar sotus. Tai mūsų kūno kuras, ypač senstant. Sulaukus 50 metų, organizmas pradeda keistis: sulėtėja medžiagų apykaita ir padidėja maistinių medžiagų poreikis. Čia į pagalbą ateina subalansuota mityba. Ji ne tik padeda kontroliuoti svorį, bet ir suteikia energijos, palaiko smegenis, širdį ir apskritai pagerina gyvenimą.

Su amžiumi mums reikia daugiau baltymų, vitaminų, mineralų ir sveikų riebalų. Jei jų trūksta, mūsų organizmas silpsta ir didėja lėtinių ligų – diabeto, hipertenzijos, osteoporozės – rizika. Netinkama mityba gali pakenkti imunitetui, energijai ir net atminčiai. Taigi tai, ką valgome, yra ne tik įprotis, bet ir investicija į savo sveikatą.

Taip pat skaitykite:  Kaip laikytis tinkamos mitybos principų, bet kartu sutaupyti pinigų

Ką daryti? Pirma, rinkitės šviežius ir natūralius produktus. Vaisiai, daržovės, liesa mėsa, žuvis, pilno grūdo produktai, sveiki riebalai – tai mitybos pagrindas. Vaisiuose ir daržovėse gausu antioksidantų, kurie saugo ląsteles nuo pažeidimų ir lėtina senėjimą. Baltymai (vištiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės) padeda išsaugoti raumenis, kurie ypač svarbūs judrumui senatvėje. O sveikieji riebalai (avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus, riebi žuvis) yra tiesiog būtini smegenims. Beje, iš žuvies gaunamos omega-3 rūgštys netgi gali sumažinti demencijos riziką – tai įrodyta moksliškai!

Tačiau svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir tai, ko vengiame. Rafinuotas cukrus, greitasis maistas, stipriai perdirbti maisto produktai – visa tai gali pakenkti jūsų sveikatai. Geriau juos pakeisti kuo nors sveikesniu ir natūralesniu. Pavyzdžiui, sauja riešutų ar vaisių vietoj batonėlio.

Aštuntasis numeris: Taiči

Ar esate bandę taiči? Tai senovinė praktika, kurioje derinami sklandūs judesiai ir meditacija. Ji dažnai vadinama „meditacija judesyje” ir idealiai tinka tiems, kurie ieško ramaus, bet veiksmingo būdo palaikyti sveikatą.

Vienas iš pagrindinių taiči privalumų yra tas, kad jis padeda pagerinti pusiausvyrą ir sumažinti kritimų riziką. Sutiksite, kad tai yra rimta daugelio vyresnio amžiaus žmonių problema. Taiči stiprina raumenis, lavina koordinaciją ir suteikia pasitikėjimo savo judesiais jausmą.

Tačiau taiči – tai ne tik kūnas. Taiči taip pat ramina protą, mažina stresą ir padeda jaustis labiau susikaupusiems.

Devinta: gilus kvėpavimas

Pakalbėkime apie tai, ką darome kasdien, bet beveik niekada nepastebime. Apie kvėpavimą. Atrodo, kad tai taip paprasta – įkvėpti ir iškvėpti. Tačiau iš tikrųjų tai viena galingiausių sveikatos gerinimo priemonių, ypač su amžiumi. Gilus kvėpavimas yra tarsi stebuklingas mygtukas, padedantis sumažinti stresą, pagerinti kraujotaką, padidinti energijos lygį ir sugrąžinti ramybės jausmą.

Gilus kvėpavimas suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, kuri atsakinga už atsipalaidavimą. Sulėtėja širdies ritmas, sumažėja kraujospūdis ir jaučiate, kaip dingsta įtampa. Vyresnio amžiaus žmonėms tai ypač svarbu, nes su amžiumi nerimas ir stresas gali didėti. Priežastys įvairios: sveikata, gyvenimo pokyčiai, emociniai išgyvenimai. Tačiau gilus kvėpavimas padeda susidoroti su visais šiais dalykais.

Gilus kvėpavimas taip pat turi įtakos jūsų fizinei savijautai. Jis prisotina ląsteles deguonies, todėl pagerėja širdies ir smegenų veikla. Gerėja kraujotaka, o tai labai svarbu kraujagyslių sveikatai, ypač vyresniame amžiuje.

Be to, gilus kvėpavimas padeda susikaupti. Kai kvėpuojame negiliai, dažnai jaučiamės pavargę ir išsiblaškę. O gilūs įkvėpimai ir iškvėpimai grąžina proto aiškumą. Tai tarsi smegenų perkrovimas: pradedate aiškiau mąstyti, ramiau ir išmintingiau priimti sprendimus.

Kvėpavimą darome nuolatos, tačiau svarbu tai daryti sąmoningai. Vos kelios minutės per dieną gali daug ką pakeisti: sumažinti stresą, pagerinti miegą, pakelti nuotaiką ir net pagerinti sveikatą.

Išbandykite tai dabar: giliai įkvėpkite pro nosį, sulaikykite kvėpavimą 3 sekundes ir lėtai iškvėpkite pro burną. Ar jaučiate, kaip palengvėja? Štai ir viskas, paprastų dalykų magija.

Ką dar pridėtumėte? Pasidalykite komentaruose!

Kaip vertinate šį straipsnį?
👍 1 👎 0 Iš viso: 1
100% 👍 0% 👎

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas