Visus trejus metus su neslepiamu susidomėjimu stebėjau kaimyno krapus, kaskart nustebindamas jų tankumu ir aukščiu, siekiančiu beveik iki juosmens. Nepaisant mano pastangų, mano pasodinti krapai labiau priminė nedrąsius bandymus apželdinti, o ne tikrą derlių. Tręšiau, prižiūrėjau, laistiau ir laistiau, bet nesėkmingai. Mano sieloje stiprėjo jausmas, kad man kažko trūksta, nes skirtumas buvo pernelyg akivaizdus. Ir tada, kai mano kaimynė nusprendė pasidalyti savo paslaptimi, tapo aišku: kalbama visai ne apie stebuklus, o apie kelis praktinius, bet svarbius niuansus.
Visko pradžia pasirodė esanti sėklų pakelis. Savo klaidą supratau ne iš karto. Ilgą laiką pirkau tą pačią veislę, „Gribovsky”, nes kitų tiesiog nebuvo prekyboje. Ši veislė, žinoma, turi savo privalumų: ji greitai nusidažo ir duoda puikius skėčius, kurie idealiai tinka marinatams. Tačiau jei tikslas – stori žalumynai, „Gribovsky” visai netinka.
Būtent krūminės veislės – tokios kaip „Aligator”, „Smaragdinis ryšulys”, „Kibrai” ir panašios – suteikia labai žalią masę, kuria taip žavėjausi pas kaimynę. Ant pakuotės paprastai tiesiogiai nurodoma, kad veislė yra krūminė – tuo ir reikėtų vadovautis renkantis.
Kitas dalykas – laistymas, apie kurį iki šiol net nebuvau pagalvojusi
Pokalbio su kaimyne metu staiga supratau, kaip neteisingai visą laiką žiūrėjau į laistymą. Tačiau krapai, turintys negilias šaknis, reikalauja ypatingo požiūrio į laistymą. Laistydavau nereguliariai, kartais praleisdavau karštas dienas, ir to pakako, kad augalai neįgytų jėgų.
Dabar tikrai žinau: kad žalumynai būtų vešlūs, reikia laistyti du kartus per dieną – ryte ir vakare. Tai ypač svarbu sausu oru. Laistymas ryte ir vakare – 10 litrų vandens kiekvienam kvadratiniam metrui. Jei ryte to padaryti neįmanoma, tuomet vakaro normą reikėtų padvigubinti. Tai ne dogma, o praktika patikrinta taisyklė.
Yra dar vienas niuansas: kartą per keturias dienas į laistymui skirtą vandenį verta įpilti šaukštą 10 proc. amoniako vandens. Tai apsaugo nuo kenkėjų ir šiek tiek pamaitina augalus azotu. Svarbiausia – nepersistenkite su mineralinėmis trąšomis, kad žalumynuose nesikauptų kenksmingų medžiagų.
Paskutinis akordas – genėjimo būdas, apie kurį mažai kas kalba. Tai būtina norint suformuoti vešlius krapus. Aš krūmelius traukdavau ištisai, kai tik jie užaugdavo. O kaimynas juos tiesiog nupjaudavo 10-15 cm aukštyje. Tai, jos teigimu, skatina tolesnį žaliosios masės augimą. Nupjovusi ji vėl palaistė augalus amoniako vandeniu – ir po poros savaičių pjūvio vietoje išaugo šviežia, sultinga žaluma. Per sezoną ji tai daro kelis kartus – ir jos krapai kaskart atrodo kaip iš paveikslo.
Dabar, kai praeinu pro kaimynės lysvę, nebe pavydžiu, o šypsausi – nes dabar ir mano sklype auga krapai, kurių nesigėdija parodyti. Kokius krapus auginate savo darže?
