Dar visai neseniai mano pelargonijos atrodė, švelniai tariant, vidutiniškai. Lapai buvo neryškūs ir beveik nežydėjo. Viskas pasikeitė po to, kai atsitiktinai išgirdau dviejų kaimynų pokalbį apie neįprastą maitinimo būdą. Nusprendžiau pabandyti – ir dabar mano pelargonija tapo tikra lango puošmena. Tačiau norint pasiekti tokį rezultatą, svarbu pradėti nuo pagrindų.
Ką svarbu žinoti pradžioje
Pelargonija, nepaisant jos nepretenzingumo, reikalauja tam tikro požiūrio. Šviesa yra vienas iš pagrindinių veiksnių. Jei augalas stovės pavėsyje arba šiaurinėje pusėje, jis bus ištemptas ir žydėjimas susilpnės. Geriausiai jam tinka pietinis langas – šviesos užtenka visą dieną.
Taip pat svarbus temperatūros režimas: vasarą pelargonijos gerai jaučiasi 20-40 laipsnių temperatūroje, žiemą svarbiausia, kad ji nenukristų žemiau 15.
Tręšti reikia reguliariai, bet be fanatizmo – kartą per dvi savaites nuo ankstyvo pavasario iki rudens vidurio. Tik be organinių medžiagų: mėšlas ar kompostas pelargonijas naikina.
Rudenį, prieš ramybės periodą, reikia patrumpinti ūglius – tai leis augalui atsigauti ir nešvaistyti energijos.
Purškimas specialiais tirpalais padės išvengti problemų su grybais ar kenkėjais.
Jei stiebai pradeda lankstytis, naudokite spaustukus arba atramas. Taip išvengsite deformacijos ir užtikrinsite tolygų augimą.
Pavasarį pelargoniją galite persodinti į didesnę vazą – ypač jei šaknys pradėjo peržengti senąją vazą.
Kaip pasiekti, kad pelargonijos ne tik augtų, bet ir žydėtų
Net ir gerai prižiūrint pelargonijas, jos gali lėtai žydėti. Norėdami paskatinti pumpurų pasirodymą, turite atsižvelgti į dar kelis niuansus.
Dirva turėtų būti vidutiniškai derlinga: per skurdus substratas nesuteiks maisto medžiagų, per turtingas lems žalumos augimą žiedų nenaudai.
Dugne būtinai turi būti drenažas. Geriausiai tinka rupus keramzitas – jis nesulaiko drėgmės ir nesupelkėja.
Pelargonijas laistykite tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis išdžiūsta. Svarbu, kad vanduo būtų nukreiptas po šaknimis ir nepatektų ant lapų.
Perteklinių lapų ir šoninių ūglių pašalinimas padeda augalui susikoncentruoti į žiedus, o ne į nereikalingos žalumos palaikymą.
Viską pakeitęs maitinimas
Ir štai didžioji paslaptis. Pasirodo, vandenyje praskiestas jodas (vienas lašas litre) gali daryti stebuklus. Šiuo tirpalu reikia atsargiai laistyti dirvą ties pagrindu, neleidžiant pertekliaus: didesnė koncentracija sukels šaknų nudegimus.
Kitas būdas – trąšos su azotu. Tačiau čia yra niuansas: jos pagreitina lapų augimą, bet sulėtina žydėjimą.
Žiedynams formuotis reikia kalio ir fosforo. Būtent šios medžiagos suaktyvina pumpurų dėjimą. Išbandęs tokį mišinį, rezultato nelaukiau.
Dabar mano pelargonijos trykšta gyvybe, džiugina mane ryškiomis spalvomis ir stipriais stiebais. Paslaptis buvo paprasta: tikslus režimas, tinkamos trąšos ir šiek tiek dėmesio.
