Tęsiantis diskusijoms dėl galimybių pakeisti Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje dislokuoti branduolinį ginklą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, jog Seime jau yra prasidėjęs potencialių balsų skaičiavimo etapas.
„Branduolinis atgrasymas yra atgrasymo karalienė, tai yra atgrasymo pamatas (…). Tą reikia labai gerai suprasti, būti po tokiu skėčiu, turėti aukščiausio lygio atgrasymą. Bet nekalbame apie dislokavimą, kalbame apie tai, kad, pavyzdžiui, koks nors branduolinio ginklo nešėjas galėtų praskristi pro mūsų teritoriją atgrasymo tikslais. Čia kalbame apie tai. Kol kas Konstitucija ir tą draudžia“, – penktadienį LRT radijui sakė konservatorių lyderis.
„Šiandien Seime jau yra prasidėję pokalbiai, aš tą procesą pavadinčiau balsų skaičiavimo (Konstitucijos pakeitimui – ELTA) etapu. Tam reikia 94 balsų. Aš įsivaizduočiau, kad jeigu mes pasidarysime namų darbus, balsus susiskaičiuosime, mes galime pradėti procesą, bet tai priklauso nuo valdančiosios daugumos. Jei ji tikrai turi viduje jėgos, aš tikrai galiu dabar tvirtai ir aiškiai pasakyti, kad mes paremsime šitą sprendimą, kadangi norime, kad mūsų valstybė būtų stipri, saugi ir nepriklausoma“, – pažymėjo jis.
Martinaitis: turime turėti visų parlamentinių frakcijų sutarimą
„Tai tikrai turėtų būti ne tik valdančiosios daugumos klausimas. Šioje vietoje, manau, turime turėti visų parlamentinių frakcijų bendrą sutarimą, nes jeigu jau pradėtume klabėti apie Konstitucijos keitimo procesą, nebūkime naivūs – užvirtų ir ta viešoji komunikacija ne tik iš mūsų draugų, bet ir iš mūsų priešų. Gali prasidėti įvairiausios dezinformacijos kampanijos“, – LRT radijui sakė politikas.
„Tikrai turime vieningai visos parlamentinės frakcijos sutarti, kodėl tai yra reikalinga, ir nepradėti įvairiausių spekuliacijų šia tema, nes tai tik dar labiau gali išgąsdinti ir mūsų tautą, ir mūsų žmones“, – pažymėjo jis.
Kaip skelbta, Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) svarstant galimybę dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose NATO priklausančiose Europos valstybėse, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad Lietuva nelieka šių diskusijų nuošaly.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas dar praėjusį mėnesį pareiškė matantis galimybę keisti Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje dislokuoti branduolinį ginklą. Tokiai diskusijai pritartų ir prezidentas Gitanas Nausėda, nurodė jo patarėjas Ramūnas Dilba.
Savo ruožtu premjerė Inga Ruginienė interviu LNK televizijai sakė, jog tai padaryti būtų galima „žemesnio lygio“ teisės aktu. Jos teigimu, tai leistų sprendimus priimti sparčiau.
Kaip skelbta savaitės pradžioje, JAV svarsto, ar dislokuoti branduolinius ginklus dar keliose Europos NATO valstybėse. Antradienį apie tai pranešė dienraštis „Financial Times“, kurio paskelbtą informaciją cituoja naujienų agentūra „Reuters“.
„Financial Times“, remdamasis trimis su diskusijų turiniu susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad JAV pareigūnai leido suprasti esą pasirengę dislokuoti papildomas pajėgas kitose šalyse – ne tik tose šešiose, kuriose šiuo metu jau yra dislokuoti branduoliniai bombonešiai.
Pranešime teigiama, kad NATO rytinio sparno šalys, įskaitant Lenkiją ir kai kurias Baltijos valstybes, yra suinteresuotos galimybe įkurti bazes, kuriose būtų dislokuoti orlaiviai ir jų įgulos. Taip pat pažymima, kad šiuo klausimu NATO struktūrose vyksta diskusijos.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
