Šįryt išskridau atostogų į Italiją. Viskas prasidėjo ramiai – „Ryanair“ reisas iš Kauno į Riminį pakilo kaip planuota, šeštą valandą ryto. Sėdėjau, gėriau kavą iš popierinio puodelio, ir, atrodo, nieko blogo nenusimatė.
Bet po maždaug dvidešimties minučių skrydžio, apie 6.22 val., per garsiakalbį pasigirdo įgulos balsas: „Jei lėktuve yra medikų – prašome atsiliepti.“
Oro salone akimirksniu pasidarė tylu. Visi žvilgtelėjo vieni į kitus, bandydami suprasti, kas vyksta. Paaiškėjo, kad vienai moteriai staiga pasidarė bloga – ji nualpo.
Į pagalbą iš karto pakilo viena keleivė – prisistatė kaip gydytoja. Prie jų pribėgo dar viena moteris, taip pat pasisiūliusi padėti. Sublogavusi keleivė skrido su vyru ir paaugliais vaikais. Vyras kartu su kitu vyriškiu paguldė ją ant grindų, o medikės tuoj ėmėsi darbo – patikrino pulsą, kvėpavimą, kažką kalbėjo ramiu balsu. Po kelių akimirkų moteris atsigavo.
Kad jai būtų patogiau, įgula persodino kitus keleivius iš to eilės bloko ir leido jai likusį skrydį gulėti per tris vietas. Įgula buvo itin atidi – viso skrydžio metu stebėjo, kaip jaučiasi keleivė. Ji dar kiek vemė, bet, atrodo, viskas baigėsi laimingai.
Taip ir pasiekėme Riminį. Nusileidome be jokių papildomų incidentų, tačiau tas momentas, kai lėktuve pasigirdo žodžiai „ar yra medikų“, tikrai įsirėžė į atmintį.
Supranti, kokie trapūs esame – ir kaip svarbu, kad tarp mūsų visada atsirastų žmonių, kurie nepasimeta ir padeda.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
