Kamilė Lukauskytė
Vyriausybės garaže netrukus gali atsirasti naujas prabangus elektromobilis, o jo kaina jau verčia kilstelėti antakius. Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybės kanceliarija nusprendė atnaujinti tarnybinį automobilį, tačiau pasirinkimas sukėlė klausimų: ar valstybei iš tiesų reikia tokio brangaus automobilio?
Kol gyventojai skaičiuoja kiekvieną eurą, valdžios institucijos gali sau leisti gerokai kitokio lygio pirkinius. Ir būtent tai šioje istorijoje labiausiai kliūva kritikams.
Automobilis bus ne bet koks
Vyriausybės kanceliarija nusprendė įsigyti naują elektromobilį. Iš pirmo žvilgsnio sprendimas atrodo šiuolaikiškas – elektromobiliai mažiau teršia aplinką, o jų eksploatacija tam tikromis sąlygomis gali kainuoti pigiau.
Tačiau šįkart dėmesį patraukia ne pati elektra varoma pavara.
Esminis klausimas – kiek už šį automobilį bus paklota iš valstybės biudžeto.
Tarnybinis automobilis nėra privatus pirkinys. Už jį moka valstybė, vadinasi, galiausiai – mokesčių mokėtojai.
Todėl visuomenei visiškai natūraliai gali kilti klausimas: ar valstybinei institucijai būtina rinktis prabangesnį modelį, kai rinkoje galima rasti ir gerokai pigesnių elektromobilių?
„Elektromobilis“ skamba gražiai, bet yra vienas kabliukas
Valdžiai pereinant prie elektromobilių, tokie pirkiniai gali būti pateisinami aplinkosaugos tikslais. Tačiau vien tai, kad automobilis varomas elektra, automatiškai nereiškia, jog pirkinys yra racionalus.
Ypač kai kalbama apie aukštesnės klasės automobilį.
Juk galima važiuoti elektromobiliu ir pasirinkti kuklesnį variantą. Galima rinktis automobilį, kuris atlieka visas būtinas funkcijas, tačiau nekainuoja tiek, kiek prabangus modelis.
Todėl dabar svarbiausias klausimas – kokio automobilio iš tiesų reikia Vyriausybės kanceliarijai?
Kai vieniems reikia taupyti, kitiems – naujas automobilis
Ši istorija gali būti ypač jautri todėl, kad Lietuvos gyventojai nuolat girdi apie būtinybę taupyti valstybės pinigus.
Brangsta įvairios paslaugos, auga valstybės išlaidos, o politikai nuolat diskutuoja, kur rasti papildomų lėšų gynybai, socialinei apsaugai ir kitoms reikmėms.
Tokiame kontekste prabangesnio tarnybinio automobilio įsigijimas gali atrodyti kaip puiki terpė visuomenės kritikai.
Nes klausimas paprastas: jeigu galima pigiau, kodėl pasirenkama brangiau?
Ir jeigu brangesnis automobilis iš tiesų yra būtinas – kuo konkrečiai pagrindžiamas toks pasirinkimas?
Vyriausybei teks aiškintis
Valstybės institucijos turi teisę įsigyti reikalingą transportą. Tačiau kartu jos turi ir pareigą pagrįsti, kodėl pasirenkamas būtent toks automobilis.
Ypač tada, kai kalbama apie reprezentacinę transporto priemonę.
Visuomenei rūpi ne vien automobilio kaina. Svarbu ir tai, kokia jo komplektacija, kokiam tikslui jis bus naudojamas, kiek kilometrų per metus nuvažiuos ir ar ilgalaikėje perspektyvoje jis iš tiesų leis sutaupyti.
Kitaip tariant, vien žodžio „elektromobilis“ nepakanka, kad brangesnis pirkinys automatiškai taptų geru valstybės pinigų panaudojimo pavyzdžiu.
Pirkimas jau kelia nepatogų klausimą
Šioje istorijoje labiausiai intriguoja būtent kontrastas.
Privatus žmogus, pirkdamas automobilį, pirmiausia vertina savo pajamas, paskolą, draudimą, išlaikymo kainą ir galutinę automobilio vertę.
Valstybinė institucija taip pat turėtų skaičiuoti kiekvieną eurą.
Tik šiuo atveju tai – ne vadovo asmeniniai pinigai.
Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai.
Todėl naujas Vyriausybės kanceliarijos elektromobilis dar prieš išriedėdamas į gatves jau gali tapti diskusijų objektu. Ar tai būtina investicija, padėsianti valstybei taupyti ateityje, ar tiesiog dar vienas atvejis, kai valdžios institucijai prabanga tampa svarbesnė už taupymą?
Atsakymas priklausys nuo vieno dalyko – kiek tiksliai kainuos šis automobilis ir kuo bus pagrįstas pasirinkimas.
O būtent ši suma ir gali būti ta detalė, kuri mokesčių mokėtojus nustebins labiausiai.
