Kosove sekmadienį vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai, kurie yra jau tretieji per pastaruosius 18 mėnesių narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO siekiančioje šalyje.
Sekmadienio rinkimai sušaukti pagrindinėms politinėms partijoms iki kovo nustatyto termino nesutarus, kas turėtų pakeisti buvusią prezidentę Vjosą Osmani (Viosą Osmani). Po pirmųjų 2025-ųjų vasario rinkimų šalis didžiąją praėjusių metų dalį liko be veikiančios vyriausybės, todėl gruodį teko rengti antrus rinkimus.
Užsitęsusi krizė neigiamai paveikė Kosovo ekonomiką, kuriai jau ir taip skaudžiai smogė pasaulinė energetikos krizė bei kylančios degalų kainos. Viena jauniausių ir skurdžiausių Europos šalių nepriklausomybę nuo Serbijos paskelbė 2008 metais, po 1998–1999 metų karo, pasibaigusio NATO bombardavimu, privertusiu Serbiją išvesti savo pajėgas.
Premjero Albino Kurti (Albino Kurčio) centro kairioji partija „Vetevendosje“ nuo gruodį vykusių pirmalaikių rinkimų turėjo aiškią parlamento daugumą. Tačiau Kosovo prezidentą turi išrinkti mažiausiai 80 įstatymų leidėjų 120 vietų parlamente, o tam reikalingas platesnis politinis konsensusas.
Iššūkį A. Kurti meta dvi pagrindinės opozicinės jėgos – Kosovo demokratinė partija ir Kosovo demokratinė lyga (LDK), kaltinančios jį siekiu įvesti visišką visų šalies politinių institucijų kontrolę.
Osmani rinkimuose dalyvauja su opozicinės LDK sąrašu
Buvusi prezidentė V. Osmani rinkimuose dalyvauja su opozicinės LDK sąrašu, atsisukusi prieš A. Kurti po to, kai šis atsisakė paremti ją antrajai kadencijai.
Nors politikai dėl krizės kaltino vieni kitus, jų nesugebėjimas rasti kompromiso sukėlė nusivylimą tarp maždaug 2 mln. Kosovo rinkėjų, kurie nori, kad vyriausybė verčiau sutelktų dėmesį į ekonomiką ir pragyvenimo lygį.
Analitikai vis dėlto nesitiki didelių pokyčių rinkimų rezultatuose, palyginti su ankstesniu balsavimu gruodį.
Institucinis vakuumas, nesant stabilios vyriausybės, atidėjo šalies prieigą prie ES ir kitų tarptautinių fondų lėšų. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) praėjusią savaitę lankydamasis Kosove paragino šalį užbaigti politinę aklavietę ir susivienyti dėl integracijos į ES tikslo.
Kosovą yra pripažinusios JAV ir dauguma ES šalių, tačiau to nepadarė Serbija bei jos sąjungininkės Rusija ir Kinija. Prištinai ir Belgradui buvo nurodyta, kad jie privalo pataisyti santykius, jei nori daryti pažangą siekdami narystės ES.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
