Kamilė Lukauskytė
Netrukus po to, kai JAV žvalgyba įspėjo, kad Rusija per kelias savaites gali kokia nors forma išbandyti NATO, Maskvos ambasadorius Londone ėmėsi grasinimų. Jis pagrasino, kad Didžioji Britanija sumokės „didelę kainą“ už paramą Ukrainai. Grasino ir Sergejus Lavrovas.
„Turėtume į tai žiūrėti rimtai. Tačiau taip pat turėtume tai vertinti kaip tai, kas tai iš tikrųjų yra: vis aštresnė Kremliaus retorika, nes jie supranta, kad jų galimybės vis labiau siaurėja“, – antradienį paskelbtame straipsnyje rašo „Telegraph“ apžvalgininkas Hamish de Bretton-Gordon.
Maskva grasina Didžiajai Britanijai
Maskva teigia esanti įsiutusi dėl to, kad Ukrainos pajėgos naudoja Didžiojoje Britanijoje pagamintus dronus. Rusijos ambasada apkaltino Didžiąją Britaniją tyčiniu karo eskalavimu ir tapimu bendrininke. Tačiau, kaip pastebi autorius, čia nieko naujo, nes britai jau anksčiau yra siuntę ukrainiečiams didelius kiekius raketų, tankų, artilerijos ir kitos ginkluotės.
„Tačiau Rusijos pusėje vyksta kažkas naujo. Būtent tokios kalbos ir turėtume tikėtis iš režimo, kuris patiria spaudimą. Putinas negali prisipažinti, kad jo giriama „specialioji karinė operacija“ baigėsi visišku fiasko.
Jis taip pat negali lengvai paaiškinti Rusijos žmonėms, kodėl Ukraina, kurią jis tikėjosi užkariauti per kelias dienas, dabar vis drąsiau smogia kariniams taikiniams šimtais mylių giliai Rusijos teritorijoje. Kremliui labiausiai nepatogu tai, kad karas pradeda atskleisti Rusijos karinės galios ribas“, – pastebi H. de Bretton-Gordon.
Kremliuje vis labiau auga nerimas dėl to, kur visa tai veda. Artėjanti mobilizacija, kuri beveik neabejotinai prasidės po artėjančių rinkimų, tik dar labiau padidins vidaus socialines, politines ir ekonomines įtampas.
„Jei bus daug ne savanoriškai į karą išėjusių rusų tautybės aukų – ko Putinas iki šiol daugiausia sugebėjo išvengti – galime pamatyti „babuškas“, t. y. organizuotas, gedinčias žuvusiųjų motinas, žygiuojančias į Maskvą, kaip jos darė per Rusijos karą Afganistane 1980-aisiais“, – rašoma tekste.
Rusijos nerimą taip pat išduoda opozicinės partijos „Jabloko“ uždraudimas, aukštų pareigūnų atleidimas ir augantys neramumai kai kuriose Rusijos Federacijos dalyse.
„Putino atsakymas yra nuspėjamas: kalti užsieniečiai. Karą tariamai užtęsia Didžioji Britanija, Amerika ir NATO. Mums sakoma, kad Ukraina be Vakarų pagalbos niekada negalėtų pasipriešinti Rusijai.
Bet kas yra geriau nei pripažinti tiesą: kad Rusija, remdamasi klaidinga žvalgybos informacija, įsiveržė į suverenią šalį, savo tikslų nepasiekė didžiąja dalimi dėl savo pačios karinės nekompetencijos ir sumokėjo milžinišką kainą krauju bei lėšomis, kad galiausiai beveik nieko nepasiektų. Daugeliu atžvilgių, ypač kalbant apie karinio jūrų laivyno padėtį Juodojoje jūroje, Rusija yra blogesnėje padėtyje nei tuo metu, kai prasidėjo visapusiška invazija“, – rašo autorius.
Ar Kremliaus grasinimus reikia vertinti rimtai?
Taigi, kaip rimtai turėtume vertinti naujausius Kremliaus grasinimus? Pirma, kaip pastebi analitikas, kad ir ką Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija per pastaruosius metus būtų padariusi klaidingai, atrodo, kad dronų revoliuciją pavyko įgyvendinti teisingai – ukrainiečiai britų dronus laiko labai naudingais.
Antra, anot H. de Bretton-Gordon, kyla klausimas, ar Rusija turi pakankamai laisvų įprastinių karinių pajėgumų, kad galėtų pradėti ir tęsti didelio masto puolimą prieš NATO narę. Labiau tikėtina hibridinės grėsmės: sabotažas, kibernetinės atakos, slaptos operacijos, dezinformacija ir dronai.
„Ar Rusija galėtų bandyti surengti kažką panašaus į Ukrainos išskirtinę operaciją „Voratinklis“ giliai Rusijos teritorijoje? Tų misijų metu Ukrainos slaptosios tarnybos smogė Rusijos strateginiams bombonešiams.
Ar Putino agentai galėtų pulti Britanijos karinę infrastruktūrą ar net Karališkosios laivyno laivus, stovinčius uoste? Teoriškai – taip. Tačiau yra vienas svarbus skirtumas. Rusijos žvalgybos tarnybos ne kartą įrodė, kad jos toli gražu nėra tokios kompetentingos, kaip teigia jas supantys mitai“, – rašoma tekste.
Be to, anot autoriaus, britai turi rimtą žvalgybą, kuria galima pasitikėti.
„Taigi, kai Rusijos ambasadorius grasina Didžiajai Britanijai, turėtume atidžiai klausytis. Tačiau neturėtume panikuoti. Putinas patiria spaudimą visais frontais: kariniu, politiniu ir ekonominiu. Jo galimybės vis labiau siaurėja. Mobilizacija, kuri, tikėtina, prasidės po Rusijos rinkimų, smarkiai padidins įtampą Rusijos visuomenėje.
Kremliuje formuojasi frakcijos. Vienos reikalaus eskalavimo, kitos supras, kad Rusija yra dideliuose sunkumuose ir kad karas turi baigtis. Pavojus yra tas, kad neturime nė menkiausio supratimo, kuri frakcija nugalės.
Būtent todėl Didžioji Britanija turi būti pasirengusi blogiausiam, tuo pačiu tikėdamasi geriausio. Gynybos išlaidos nėra politinė prabanga, kurią galima paaukoti, kai iždas pradeda nervintis. Tai yra draudimo polisas visai šaliai“, – priduriama tekste.
