Kamilė Lukauskytė
Nors pastaruoju metu iš NATO rytinio flango sklinda vis daugiau pranešimų apie įvairius incidentus ir Rusijos veiksmus, Lietuvoje kol kas nėra pagrindo kalbėti apie padidėjusį grėsmės lygį. Vis dėlto yra ženklų, kuriuos šalies saugumo institucijos atidžiai stebi.
Apie tai prabilęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius išskyrė vieną aplinkybę, galinčią kelti nerimą – informaciją apie galimą papildomą mobilizaciją Rusijoje.
Tačiau politikas pabrėžia: pats grėsmės Lietuvai lygis šiuo metu nėra padidėjęs.
Grėsmė niekur nedingo
Sinkevičiaus teigimu, būtų klaidinga manyti, kad grėsmės Lietuvai apskritai nėra. Ji egzistuoja nuolat, tačiau šiuo metu institucijos nefiksuoja tokio situacijos pasikeitimo, kuris reikštų padidėjusį grėsmės lygį.
NSGK pirmininkas pažymėjo, kad yra tam tikrų Rusijos veiksmų, kuriuos būtina stebėti.
Vienas svarbiausių klausimų – galima arba, Ukrainos teigimu, jau prasidėjusi papildoma mobilizacija Rusijoje.
Svarbu tai, kad informacija apie naują mobilizaciją nėra vienodai vertinama visų pusių. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Rusija ją pradėjo, tačiau Maskva anksčiau tokias prielaidas neigė.
Todėl kol kas lieka neatsakytų klausimų – kokio masto mobilizacija galėtų būti vykdoma ir kiek papildomų karių Rusija siektų sutelkti.
Situaciją vertina kas dvi savaites
Lietuvos saugumo situacija nėra vertinama tik tuomet, kai nutinka rezonansinis incidentas.
Pasak Sinkevičiaus, NSGK informaciją apie grėsmių lygį gauna reguliariai – maždaug kas dvi savaites.
Tai leidžia stebėti ne vien pavienius įvykius, bet ir bendresnes tendencijas regione.
Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas Rusijos karui prieš Ukrainą, padėčiai Baltarusijoje, karinių pajėgų judėjimui ir įvairiems hibridinio pobūdžio incidentams.
Nerimą kelia ir incidentai iš Baltarusijos
Kalbėdamas apie Lietuvos saugumą, NSGK pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kas vyksta prie Baltarusijos sienos.
Tarp aktualių problemų jis paminėjo kontrabandinių balionų skrydžius bei į Lietuvos teritoriją nuklystančius dronus.
Vis dėlto Sinkevičius pabrėžė, kad tokio pobūdžio reiškiniai Lietuvai nėra visiškai nauji.
Tai svarbi aplinkybė vertinant bendrą situaciją – atskiras incidentas savaime dar nereiškia, kad valstybės institucijos nustatė išaugusią tiesioginę karinę grėsmę.
Dėmesys krypsta į Rusijos mobilizaciją
Daugiausia naujų klausimų dabar kelia būtent galima Rusijos mobilizacija.
Zelenskis šią savaitę pareiškė turintis informacijos, kad Rusija pradėjo naują mobilizacijos etapą. Jis taip pat kalbėjo apie naują informaciją, susijusią su Šiaurės Korėjos karių buvimu Rusijoje.
Tuo metu Rusijos vadovybė anksčiau viešai atmetė teiginius apie naujos mobilizacijos būtinybę.
Dėl to informacija vertinama atsargiai – vien Ukrainos vadovybės pareiškimas dar neatsako į klausimus apie galimos mobilizacijos mastą ir jos poveikį NATO rytinio flango saugumui.
NATO taip pat nemato pasikeitusio grėsmės lygio
Svarbi žinia atėjo ir iš NATO.
Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį teigė, kad, nepaisant naujausių Rusijos grasinimų ir įtemptos saugumo aplinkos, tiesioginės grėsmės NATO teritorijai lygis šiuo metu nėra pasikeitęs.
Tai nereiškia, kad NATO valstybės mažina pasirengimą.
Priešingai – rytinio flango šalys stiprina gynybą, rengia karines pratybas, investuoja į pajėgumus ir nuolat vertina Rusijos bei Baltarusijos veiksmus.
Žinutė gyventojams – situacija stebima
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodantys pranešimai apie dronus, oro erdvės incidentus, mobilizaciją ar Rusijos grasinimus gali sudaryti įspūdį, kad saugumo padėtis regione staiga smarkiai pablogėjo.
Tačiau dabartinis oficialus vertinimas yra atsargesnis.
Sinkevičius pabrėžia, kad grėsmės lygis Lietuvai nėra padidėjęs, nors tam tikri Rusijos veiksmai reikalauja dėmesio.
Todėl artimiausiu metu vienas svarbiausių klausimų bus tai, kas iš tiesų vyksta Rusijoje – ar kalbos apie naują mobilizaciją virs didelio masto karių telkimu ir kokiems tikslams šios pajėgos būtų naudojamos.
Kol kas Lietuvos institucijų siunčiama žinia aiški: situacija išlieka įtempta ir yra nuolat stebima, tačiau pagrindo teigti, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai lygis šiuo metu padidėjo, nėra.
