Liepos pabaigoje Lietuvoje bus pradedamas trejus metus truksiantis tyrimas, kuriuo bus siekiama nustatyti, kiek ir kokių pavojingų cheminių medžiagų yra žmonių organizmuose, ketvirtadienį pranešė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL).
Į tiriamųjų grupę atsitiktinės atrankos būdu iš viso kasmet bus kviečiama po 600 reprodukcinio amžiaus šalies gyventojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus bei jų rajonų.
Daugiausia – 303 – tiriamųjų bus Vilniuje bei Vilniaus rajone. Per trejus metus planuojama ištirti 1,8 tūkst. gyventojų.
Biologinės stebėsenos ir sveikatos tyrimui į nurodytas vietas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje bus kviečiami atvykti atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės.
NVSPL nurodo, jog atvykę tirtis turės paaukoti kraujo bei atsinešti šlapimo.
Būtent kraujyje ir šlapime esančių pavojingų cheminių medžiagų koncentracija ir bus nustatoma, pavyzdžiui, bisfenolių, perfluoralkilintų bei polifluoralkilintų medžiagų, pesticidų, policiklinių aromatinių angliavandenilių, polichlorintų bifenilų, metalų, skydliaukės hormonų ir kraujo lipidų kiekiai.
Laboratoriniam ištyrimui iš vieno tiriamojo bus paimta iki 50 mililitrų kraujo ir iki 70 mililitrų pirmo rytinio šlapimo ėminio. Taip pat bus renkama informacija apie gyvenamąją ir darbo aplinką, gyvensenos ir mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, persirgtas ligas, vartojamus vaistus.
Tyrimą koordinuojančios sveikatos apsaugos viceministrės Laimutės Vaidelienės teigimu, šis tyrimas yra tarptautinio Europos Komisijos koordinuojamo tyrimo dalis.
Pavojingų medžiagų žmonių organizmuose tyrimas atliekamas 22 Europos šalyse.
Atsižvelgus į jo rezultatus bus formuluojami siūlymai, kaip mažinti kenksmingų medžiagų paplitimą žmonių organizmuose per pramonės produkciją, Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų leidėjams.
Taip pat teikiamos rekomendacijos gyventojams, kaip gerinti sveikatą, saugoti save ir artimuosius, norint sumažinti galimą cheminių medžiagų poveikį organizmui.
„Labai svarbu, turint tikslius duomenis, juos tinkamai interpretuoti, nes tai padeda nuo cheminės taršos aplinkoje pavojaus apsaugoti visus gyventojus, o ypač labiau pažeidžiamas gyventojų grupes“, – teigia L. Vaidelienė.
Anot tyrimui vadovaujančios NVSPL direktorės pavaduotojos Rositos Marijos Balčienės, dažniausiai žmonių organizmuose aptinkamos cheminės medžiagos bei sunkieji metalai: bisfenolis, pesticidai, arsenas, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas, kurios yra pavojingos.
Moksliniai tyrimai rodo, kad aplinkos veiksniai lemia apie 20 proc., o gyvensenos veiksniai – apie 50 proc. žmogaus sveikatos. Dauguma cheminių medžiagų žaloja žmogaus endokrininę ir reprodukcinę sistemą, sukelia vėžį bei kitus ilgalaikius, lėtinius sveikatos sutrikimus.
„Šių medžiagų poveikis sveikatai dažniausiai būna tylus ir ilgalaikis, todėl labai svarbu laiku nustatyti jų paplitimo lygį ir galimą įtaką žmogaus organizmui. Tokie tyrimai yra geriausias būdas apsisaugoti nuo itin neigiamų padarinių sveikatai ateityje“, – teigė R. Balčienė.
Anot jos, turint konkrečius duomenis apie pavojingas chemines medžiagas žmonių organizmuose, galima imtis priemonių, kaip stabdyti jų plitimą, teikti siūlymus įstatymų leidėjams, rekomendacijas žmonės, kaip koreguoti kasdieninius įpročius.
„Norint išvengti arba sumažinti cheminių medžiagų kiekį organizme, deja, neužtenka tik sveikai gyventi, maitintis, sportuoti“, – sakė NVSPL atstovė.
NVSPL šį tyrimą atlieka bendradarbiaudama su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais bei Nacionaliniu kraujo centru, pastarojo patalpose Lietuvos miestuose bus imamas kraujas iš gyventojų.
