Aliaksandras Lukašenka paleido grasinimų tiradą Lietuvai ir Lenkijai. Anot Baltarusijos diktatoriaus – tiek Lietuva, tiek Lenkija pačios provokuoja Minską ir Maskvą. A. Lukašenka sako, kad jie su Putinu pasirengę suduoti ir smūgius, jeigu to prireiks ir perspėja, kad viskas veda link karo. Vis tik tokios diktatoriaus kalbos ne naujiena.
Prezidento patarėjas Deividas Matulionis sako, kad tai tik įrodymas, jog A. Lukašenkai skauda dėl Lietuvos įvestų sankcijų. Grasinimai nedaro įspūdžio ir NATO kariškiams, jie jau neslepia, kad prireikus, Kaliningradas būtų nušluotas per pirmąsias konflikto valandas.
Lietuvos sprendimas uždaryti pasienio punktus su Baltarusija ir kalbos apie galimybę stabdyti jų krovinių tranzitą į Kaliningradą kaip reikiant sunervino Aliaksandrą Lukašenką.
„Aš matau, kaip situacija eskaluojasi. Jie nori mus ir rusus pribaigti. Jie nori mus pribaigti. V. Putinas, A. Lukašenka – jie visiški agresoriai ir taip toliau. Taip daryti negalima. Bet jie negali mums padaryti spaudimo. Jie su mumis nesusitvarkys“, – sakė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
A. Lukašenka apsimeta, kad į mūsų šalį siųsti migrantai, o dabar ir skrendantys oro balionai su jo režimu neturi nieko bendro, nors realybėje, be režimo žinios tokie dalykai nevyksta. Bet kai Lietuva ar Lenkija atsako, tiek raginimais priimti europines sankcijas, tiek ir sienų uždarymais, Lukašenka svaidosi žaibais.
„Išnaglėjo. O koks sprendimas? Mes lydėsime savo prekybinius laivus karo laivais. Jūs to norite? Suprantate, jie „raunasi“, – tęsė šalies vadovas.
„Vertinu kaip propagandinį spaudimą, ne kartą tokių yra buvę, ir tikrai siūlau to nesureikšminti, bet išlaikyti tvirtą stuburą ir jeigu situacija toliau eskaluotųsi, įgyvendinti kitas, griežtesnes priemones, kurių mes dar turime savo arsenale“, – Baltarusijos prezidento žodžius įvertino Gitano Nausėdos patarėjas Deividas Matulionis.
Baltarusijos sankcijos – vilkikams
Tiesa, Lukašenka griebėsi ir savų sankcijų – uždraudė Baltarusijoje važinėti vilkikams ir traktoriams, kurie registruoti Lietuvoje arba Lenkijoje. Tai paveiks dalį lenkų ir lietuvių krovinių gabenimo verslų.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas spėjo, kad „artimiausiu metu bus matomi tam tikri sprendimai.“ Kokie tie sprendimai, ministras nedetalizuoja. Negali pasakyti ir kiek lietuviškų vilkikų šiuo metu yra Baltarusioje.
Anot prezidento patarėjo, tokie A. Lukašenkos veiksmai ir kalbos rodo, kad mūsų sankcijos veikia.
„Išties turbūt matote, kad kitoje pusėje yra didelis susierzinimas. Sienos punktų uždarymas yra tikrai rimtas smūgis“, – aiškino D. Matulionis.
„Šiai dienai priimti sprendimai yra logiški, matome, kad Baltarusijos režimui skauda, kitaip tokios retorikos nebūtų. Tikėkimės, anksčiau ar vėliau, jie supras, kad tik sustabdę kontrabandos siuntimą iš savo teritorijos, pasieks teigiamą rezultatą“, – apie Baltarusijos prezidento žodžius kalbėjo kandidatas į krašto apsaugos ministrus Robertas Kaunas.
Kartojama retorika negąsdina
Pats A. Lukašenka pastaruoju metu derasi ir su amerikiečiais dėl politinių kalinių paleidimo, už tai prašo nuolaidų iš vakarų. Tačiau po balionų krizės, jis prisipažino, kad sulaukė amerikiečių reikalavimo atsiprašyti Lietuvos. Tačiau, anot A. Lukašenkos, jis pasiuntė amerikiečius.
„Kodėl aš noriu, kad jie suprastų, kad mes smogsime, jeigu bus blogai? Va, mes susėsime su Putinu, priimsime sprendimą ir smūgiuosime. Todėl „nesiraukite“. Juk karas Ukrainoje prasidėjo nuo rusakalbių priespaudos Donbase“, – aiškino jis.
Kaltinti Baltijos šalis rusofobija – sena Kremliaus ir Minsko taktika. Taip jie aiškina savo žmonėms, kad Baltijos šalys nesitaiksto su jų politika.
Buvęs amerikiečių sausumos pajėgų Europoje vadas pakartojo ne kartą išsakytą mintį – kilus konfliktui, Rusija kentėtų. O Kaliningradas apskritai kristų per pirmąsias valandas.
„Jeigu šiandien, 2025-ais metais, atakuotų Lenkiją, tokiu pačiu būdu, kaip užpuolė Ukrainą, ji būtų sunaikinta NATO oro ir sausumos pajėgų. Galime būti tikri, kad Kaliningradas būtų likviduotas pirmosiomis valandomis“, – ramino buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.
Nors rusai vykdo hibridinius išpuolius prieš vakarus, ir galbūt svarsto, ar galėtų stoti į karą prieš NATO, Estijos Užsienio reikalų ministerija atkreipė dėmesį, kad Maskva gali turėti kitų problemų šalies viduje. Narvos upėje, skiriančioje Rusiją ir Estiją, savaitgalį estai pamatė rusų pasieniečių katerį, tačiau virš jo buvo iškelta „Wagner“ samdinių vėliava. Estai nepraleido progos pašiepti Kremlių.
„Ar „Wagner“ vėl žygiuoja į Maskvą, ar šį kartą pradės nuo Sankt Peterburgo? Sunku pasakyti. Iš mūsų pusės atrodo, kad jie jau perėmė Rusijos sienų apsaugą.“
O Latvijos saugumo tarnyba pranešė, kad kartu su karine kontržvalgyba prieš porą savaičių sulaikė Latvijos pilietį, kuris šnipinėjo Rusų karinei žvalgybai GRU.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
Lukas Starkus – Citata.lt portalo autorius ir turinio kūrėjas, besidomintis literatūra, filosofija bei žmogaus vidinio pasaulio atradimais. Jo tikslas – dalintis įkvepiančiomis mintimis, kurios padeda sustoti, apmąstyti ir atrasti prasmingesnį požiūrį į kasdienybę. Siekia, kad citata.lt taptų vieta, kur kiekvienas skaitytojas galėtų rasti žodžius, atspindinčius jo patirtis, lūkesčius ar vidinius ieškojimus.
