Pastaruoju metu gyventojai gavo ne vieną pranešimą, jog prekybos tinkluose buvo fiksuota Salmonellos bakterija užkrėsta mėsa. Tiesa, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šiuo metu nėra fiksuojama išskirtinai didelis užkrėstos mėsos atvejų skaičius. Tuo metu gydytoja Audra Juzėnienė dalinasi, kokiais atvejais galite sumažinti riziką, susirgti salmonelioze ir paaiškino, ką daryti, jei tokios mėsos suvalgėte.
Pastarąsias keletą savaičių prekybos tinkluose buvo užfiksuota Salmonellos bakterija užteršta mėsa. Štai šiandien ši bakterija buvo rasta UAB „Rimi Lietuva“ marinuotoje vištienoje. Praėjusią savaitę buvo fiksuotas dar vienas toks atvejis, tuo metu gegužės pradžioje salmonelės bakterija rasta ir „Norfos“ bei „Iki“ prekiautoje mėsoje.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šiais metais iki kovo mėnesio pradžios buvo gautas 41 pranešimas dėl nesaugių produktų. Iš jų 4 atvejai yra tiesiogiai susiję su vištienos produkcija, kurioje buvo nustatyta Salmonella bakterija.
Palyginimui, praėjusiais metais pranešimų dėl nesaugių produktų iki kovo mėnesio buvo gauta 52, o 6 iš jų buvo dėl vištienoje nustatytos Salmonella bakterijos.
„Salmonella yra viena dažniausių maistu plintančių bakterijų pasaulyje, o jos gebėjimas prisitaikyti leidžia jai apsigyventi ten, kur mažiausiai tikimės“, – pažymi VMVT specialistai.
Pasak jų, vienas didžiausių iššūkių dėl salmonelės yra tai, kad ji neturi specifinio kvapo ir skonio, todėl užterštas maistas dažniausiai atrodo šviežias ir tinkamas vartoti.
„Net ir sausi produktai, tokie kaip prieskoniai ar riešutai, nėra visiškai saugūs. Nors bakterijoms daugintis reikia drėgmės, sausoje terpėje jos gali ilgai išlikti gyvybingos, tarytum „miegančios“, o gavusios bent šiek tiek drėgmės ir reikiamos temperatūros – staiga suaktyvėti“, – atkreipia dėmesį specialistai.
Be to, salmonelės taip pat gali išplisti ir perdirbimo įmonėse ar namų virtuvėse per nevalytus įrankius, konvejerius, ar darbuotojų rankas.
„Transportavimo metu ypač svarbu išlaikyti nenutrūkstamą „šalčio grandinę“. Šiltesnė aplinka yra idealus inkubatorius salmonelėms daugintis. Be to, papildomą riziką kelia nešvarios transportavimo dėžės ar konteineriai, jei jie nėra tinkamai dezinfekuojami po kiekvieno krovinio“, – akcentuoja VMVT.
Jei pajusite šiuos simptomus – nedelskite
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja, gydytoja epidemiologė Audra Juzėnienė sako, kad susirgus salmonelioze, dažniausiai žmones užklumpa karščiavimas, viduriavimas, pykinimas, vėmimas ir pilvo skausmai.
„Dažniausiai simptomai pasireiškia praėjus 12 valandų–3 paroms po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas“, – nurodo gydytoja.
Anot jos, salmonelioze gali susirgti bet kuris žmogus, visgi sunkiau šią ligą perserga kūdikiai, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, su nusilpusia imunine sistema.
„Šioms grupėms dažniau pasireiškia komplikacijos, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją“, – komentuoja A. Juzėnienė.
Tokiu atveju, jei sužinojote, kad suvalgėte užkrėstą mėsą, A. Juzienienė rekomenduoja atidžiai stebėti savo sveikatos būklę ir nebevartoti likusių užkrėstų maisto produktų
Jei pasireiškia salmoneliozei būdingi simptomai, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Atsiradus sunkiems simptomams – stipriam silpnumui, sąmonės sutrikimams, aukštai temperatūrai, gausiam viduriavimui, dažnam vėmimui ar dehidratacijos požymiams – būtina nedelsiant kreiptis skubios medicinos pagalbos.
(…) Taip pat svarbu laikytis tinkamos rankų ir maisto higienos: kruopščiai plauti rankas prieš ruošiant maistą ir po kontakto su žalia mėsa, naudoti atskiras pjaustymo lenteles bei įrankius žaliems ir jau paruoštiems produktams, vengti vartoti pasenusį ar netinkamai laikytą maistą“, – pabrėžia epidemiologė.
Mėsą reikia tinkamai apdoroti
Tiesa, VMVT specialistai atkreipia dėmesį, kad užsikrėtimo salmonelėmis galima išvengti, jei tinkamai termiškai apdorosite mėsą, ypač paukštieną. Pasak VMVT, ją reikia virti ar kepti tol, kol vidaus temperatūra pasieks bent 70 °C.
Savo ruožtu A. Juzienienė priduria, jog daugumai maisto produktų saugi laikoma ne mažesnė kaip 75 °C temperatūra produkto viduje.
„Vis dėlto vien tinkamo iškepimo nepakanka. Labai svarbu išvengti kryžminės taršos virtuvėje – naudoti atskiras pjaustymo lenteles ir peilius žaliai mėsai, kruopščiai plauti rankas bei valyti paviršius, kurie galėjo liestis su užkrėsta žaliava. Būtent šių higienos taisyklių nesilaikymas dažnai tampa infekcijos plitimo priežastimi“, – sako gydytoja.
Gydytoja prideda, kad šiuo metu ryškaus salmoneliozės atvejų augimo nepastebima, o sergamumo rodikliai išlieka stabilūs. Visgi šiai infekcijai yra būdingas sezoniškumas, o šiltuoju metų laiku, kai daugiau maisto vartojama ir gaminama lauko sąlygomis, išauga netinkamo maisto laikymo ir ruošimo rizika.
„Didesnį pavojų kelia nepakankamai termiškai apdorotas maistas, netinkamas produktų laikymas, temperatūros režimo nesilaikymas bei higienos taisyklių nepaisymas. Todėl vasaros sezonu ypač svarbu atsakingai rūpintis maisto sauga ir laikytis pagrindinių higienos principų“, – pažymi A. Juzienienė.
VMVT komentuoja, kad nustačius nesaugią produkciją tiek valstybinės kontrolės metu, tiek įmonės savikontrolės metu, nesaugi mėsa yra pašalinama iš rinkos ir vykdomi tyrimai, siekiant išsiaiškinti nesaugios į rinką patekusios produkcijos priežastis.
„Ūkio subjektams gali būti taikomas sankcijos, tokias kaip baudos ar net laikinas veiklos sustabdymas“, – nurodo VMVT.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
