Kamilė Lukauskytė
Kartais ant rankos, kojos ar kitos kūno vietos pastebime mėlynę ir net negalime prisiminti, kada susitrenkėme. Pavienė tokia kraujosruva dažniausiai nėra priežastis išsigąsti. Tačiau jeigu mėlynės pradeda rastis dažnai, tampa didelės arba atsiranda visiškai neįprastose vietose, į šį pokytį numoti ranka nereikėtų.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad lengvai atsirandančias kraujosruvas gali lemti daugybė priežasčių – nuo natūralių organizmo pokyčių iki vartojamų vaistų, vitaminų stokos ar kraujo krešėjimo sutrikimų.
Įprasta mėlynė turėtų palaipsniui išnykti
Mėlynė susidaro tada, kai pažeidžiamos smulkios kraujagyslės ir šiek tiek kraujo patenka į aplinkinius audinius. Dažniausiai tai nutinka po smūgio, kritimo ar stipresnio spaudimo.
Gydama mėlynė paprastai keičia spalvą – iš pradžių būna rausva ar melsva, vėliau gali tapti žalsva, gelsva ir palaipsniui išnykti. Įprastai tam prireikia maždaug dviejų ar trijų savaičių.
Tačiau situacija kitokia, jei žmogus negali prisiminti jokios traumos, o naujos kraujosruvos vis atsiranda.
Ypač verta atkreipti dėmesį į dideles, skausmingas mėlynes arba tas, kurios susiformuoja ant nugaros, liemens, veido ar kitose vietose, kuriose paprastai nebūna traumų.
Kodėl su amžiumi mėlynių gali daugėti?
Lengviau atsirandančios mėlynės nebūtinai reiškia rimtą ligą. Viena iš priežasčių gali būti natūralus senėjimo procesas.
Bėgant metams oda tampa plonesnė, mažėja apsauginis poodinis riebalų sluoksnis, o smulkios kraujagyslės tampa trapesnės. Todėl kartais pakanka visiškai nedidelio sutrenkimo, kad po oda išsilietų kraujo ir atsirastų matoma kraujosruva.
Dėl to vyresni žmonės gali pastebėti mėlynes net tuomet, kai pats nedidelis sumušimas liko nepastebėtas.
Kartais priežastis – vitaminų trūkumas
Mityba taip pat gali turėti reikšmės. Specialistai nurodo, kad dažnesnės kraujosruvos gali būti susijusios su kai kurių vitaminų, tarp jų C, K ar B12, trūkumu.
Vitaminas K svarbus normaliam kraujo krešėjimui, o vitaminas C reikalingas kolageno gamybai ir kraujagyslių sienelių būklei palaikyti.
Vis dėlto nereikėtų vos pastebėjus kelias mėlynes iš karto pirkti vitaminų papildų. Jei kraujosruvos kartojasi, svarbiau išsiaiškinti tikrąją priežastį, nes vien papildų vartojimas problemos gali neišspręsti.
Įtakos gali turėti vaistai
Dar viena dažna priežastis, apie kurią ne visada pagalvojama, – vartojami vaistai.
Kraujosruvų tikimybę gali didinti kraujo krešėjimą veikiantys vaistai, taip pat kai kurie nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Ilgiau vartojami kortikosteroidai gali ploninti odą ir dėl to ji tampa jautresnė pažeidimams.
Tam tikrą poveikį gali turėti ir kai kurie maisto papildai. Pavyzdžiui, didesnės kai kurių preparatų dozės ar jų deriniai su kraujo krešėjimą veikiančiais vaistais gali padidinti kraujosruvų riziką.
Jeigu pastebėjote, kad pradėjus vartoti naujus vaistus mėlynių atsirado gerokai daugiau, jų savavališkai nutraukti nereikėtų. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju.
Mėlynės kartais gali signalizuoti ir apie kraujo sutrikimus
Jeigu kraujosruvos atsiranda dažnai ir be aiškios priežasties, gydytojui gali tekti įvertinti ir kraujo krešėjimą.
Viena iš galimų priežasčių – trombocitopenija, kai kraujyje sumažėja trombocitų, atliekančių svarbų vaidmenį stabdant kraujavimą. Lengvai atsirandančios mėlynės taip pat gali būti susijusios su kai kuriais paveldimais kraujo krešėjimo sutrikimais, pavyzdžiui, hemofilija ar Vilebrando liga.
Todėl pasikartojančios neaiškios kilmės kraujosruvos yra priežastis ne spėlioti, o pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada jau reikėtų kreiptis į medikus?
Ypač svarbu neatidėlioti konsultacijos, jei kartu su mėlynėmis atsiranda ir kitų simptomų.
Į gydytoją verta kreiptis, jeigu:
- mėlynės pradėjo atsirasti daug dažniau nei anksčiau;
- jos yra didelės arba labai skausmingos;
- kraujosruvos atsiranda be jokios aiškios traumos;
- mėlynės formuojasi ant liemens, nugaros ar veido;
- dažnai kraujuoja nosis arba dantenos;
- nedidelių žaizdelių kraujavimą sunku sustabdyti;
- moterims netikėtai tapo labai gausios mėnesinės;
- kartu jaučiamas neįprastas silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas;
- odoje atsiranda smulkių raudonų taškelių – petechijų;
- kraujas pasirodo šlapime ar atsiranda kitų neįprasto kraujavimo požymių.
Staigus silpnumas ar neįprastas kraujavimas kartu su gausiomis kraujosruvomis yra priežastis kreiptis skubiau.
Viena mėlynė – dažniausiai ne problema, bet pokyčių ignoruoti nereikėtų
Pavienė mėlynė po neatsiminto nedidelio sumušimo dažniausiai nėra rimto sutrikimo ženklas. Daug svarbiau stebėti bendrą situaciją: ar kraujosruvų daugėja, ar jos tampa didesnės, ar atsiranda neįprastose vietose ir ar kartu pasireiškia kitų simptomų.
Svarbiausia – nepriskirti visko vien vitaminų trūkumui. Dažnos savaime atsirandančios mėlynės gali turėti įvairių priežasčių, todėl pasikartojant šiam simptomui verta kreiptis į gydytoją ir išsiaiškinti, kas vyksta organizme.
