Kamilė Lukauskytė
Lietuva ruošiasi scenarijams, apie kuriuos įprastomis sąlygomis nesinori net galvoti. Valstybė yra parengusi detalų gyventojų evakavimo planą, o jame numatyta ir viena ypatingai svarbi kryptis – Vilniaus gyventojų judėjimas Lenkijos link, jei šalyje kiltų karinė grėsmė ar didelio masto krizė.
Tačiau tai nėra pranešimas apie artėjančią evakuaciją. Planas skirtas tam, kad krizės atveju sprendimai nebūtų priimami paskutinę minutę.
Viena iš trijų krypčių – Lenkija
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus atstovas Žygimantas Solovjovas „Polskie Radio“ teigė, kad atnaujintame plane viena iš sostinės evakuacijos krypčių numatyta Lenkijos link.
Kitos dvi kryptys būtų orientuotos į Lietuvos šiaurę ir vakarus.
Kuris maršrutas būtų pasirinktas, priklausytų nuo to, kur ir kokio masto grėsmė kiltų. Kitaip tariant, nėra numatyta, kad visi vilniečiai krizės atveju automatiškai būtų nukreipti į Lenkiją.
Svarbiausia – nelaukti paskutinės minutės
Plane numatyta, kad evakuacija turėtų prasidėti dar prieš atsirandant tiesioginiam pavojui.
Tai itin svarbi detalė. Jei Vilniuje jau vyktų apšaudymas ar būtų kilusi tiesioginė grėsmė, gyventojai neturėtų bandyti savarankiškai veržtis iš miesto evakuacijos maršrutais.
Tokiu atveju prioritetas būtų visiškai kitas – slėptis priedangose ir slėptuvėse.
„Vilniaus gyventojai neturėtų tikėtis, kad apšaudymo metu jie galės palikti miestą“, – tokį principą pabrėžė Solovjovas.
Lenkija jau ruošiasi galimam žmonių srautui
Svarbi šio plano dalis – ne tik Lietuvos pasirengimas.
Lenkijos Palenkės vaivadija taip pat planuoja, kaip galėtų tapti tranzito koridoriumi iš Baltijos šalių evakuojamiems žmonėms. Regiono savivaldos institucijos dalyvauja rengiant veiksmus galimos didelės krizės atveju.
Tai reiškia, kad kalbama ne apie vienos savivaldybės popieriuje nubraižytą maršrutą. Evakuacija per sieną reikalautų Lietuvos ir Lenkijos institucijų koordinavimo, transporto, žmonių registravimo ir tolesnio jų paskirstymo.
Lietuva jau turi valstybės lygio evakavimo planą
Ši informacija pasirodo praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai Lietuvoje buvo patvirtintas valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas.
Vidaus reikalų ministerija liepą paskelbė, kad dokumentas nustato vieningą evakavimo organizavimo tvarką karinių ir civilinių grėsmių atveju – nuo sprendimo priėmimo ir gyventojų perspėjimo iki transportavimo, laikino apgyvendinimo bei pagalbos suteikimo.
Pagal valstybės planą, esant poreikiui, maždaug 75 proc. gyventojų galėtų evakuotis savarankiškai, o savivaldybės organizuotų tų žmonių išgabenimą, kurie neturi galimybės išvykti savo transportu arba kuriems reikalinga papildoma pagalba.
Pirmenybė būtų teikiama šeimoms su mažais vaikais, žmonėms su negalia, senjorams ir kitiems pagalbos reikalingiems asmenims.
Kaip žmonės būtų perspėjami?
Kilus grėsmei, gyventojų perspėjimui būtų naudojamos kelios sistemos.
Numatyti pranešimai į mobiliuosius telefonus, sirenos, oficialūs valstybės ir savivaldybių informacijos kanalai bei LT72 sistema.
Tai reiškia, kad evakuacija neturėtų vykti principu „kiekvienas važiuoja, kur nori“. Plane numatyta, kad procesas būtų organizuotas ir kontroliuojamas, o institucijos koordinuotų gyventojų judėjimą.
Kodėl apie tai prabilta būtent dabar?
Diskusijos apie evakuaciją sustiprėjo augant susirūpinimui dėl galimų Rusijos veiksmų prieš NATO rytinio flango valstybes.
TV3 primena, kad pastaraisiais mėnesiais Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai viešai kalbėjo apie galimas Rusijos provokacijas, įskaitant hibridines atakas ir bandymus išbandyti NATO reakciją. Tačiau tokie perspėjimai savaime nereiškia, kad Lietuvai gresia neišvengiamas puolimas.
Būtent todėl evakuacijos planas pirmiausia vertintinas kaip civilinės saugos pasirengimo priemonė.
Tai nėra įsakymas evakuotis
Nors žinia apie galimą Vilniaus gyventojų evakuaciją į Lenkiją skamba grėsmingai, šiuo metu jokios evakuacijos nėra.
Tai iš anksto parengtas scenarijus, kuriuo siekiama atsakyti į labai konkretų klausimą: ką daryti, jeigu saugumo situacija Lietuvoje staiga taptų kritinė?
Atsakymas jau rengiamas dabar – kol dar nėra būtinybės juo pasinaudoti.
