Iškart po pomidorų persodinimo į atvirą dirvą dauguma sodininkų, net ir tie, kurie turi daug patirties, daro tą pačią klaidą: griebia laistytuvą. Jiems atrodo, kad jauniems augalams reikia daug drėgmės, kad jie įsišaknytų, tačiau čia ir slypi spąstai – perlaistymas stabdo prisitaikymą.
Įsitikinimas, kad laistyti reikia iškart po pasodinimo, yra paplitęs klaidingas įsitikinimas. Iš tikrųjų šiuo metu šaknų sistema yra ypač pažeidžiama. Vandens perteklius sukelia puvimą, o šaknys, nejausdamos poreikio ieškoti drėgmės, neįsiskverbia giliau į dirvą. Todėl daigai priglunda prie viršutinių žemės sluoksnių ir prastai įsišaknija.
Optimalus sprendimas – bent dviem savaitėms pamiršti laistytuvą. Per tą laiką šaknys sustiprės, pradės aktyviai dygti ir sąveikauti su dirvožemio struktūra. Tačiau prieš sodinimą svarbu sudrėkinti sodinimo duobutę: tai suteiks reikiamą drėgmės atsargą, bet nesukels sąstingio.
Neapsigaukite net ir esant sausam orui: vizualus dirvos paviršiaus sausumas nereiškia, kad drėgmės trūksta gilumoje. Ypač svarbu stebėti būklę vėsiomis ar debesuotomis dienomis – drėgmė garuoja lėtai ir laistymas gali iškrėsti žiaurų pokštą.
Pomidorai vertina protingą požiūrį. Retas, bet tikslus laistymas, panikos nebuvimas ir pasitikėjimas gamta padeda augalams prisitaikyti ir stipriai augti. Tokia pradžia yra raktas į atsparumą vasaros karščiams ir gerą derlių.
