Prekybininkai atskleidžia, kur daugiausiai žmonės ištaškė antros pakopos pinigų: balandį žmonės masiškai pirko brangius papuošalus, išmaniuosius telefonus, drabužius, avalynę, kosmetikos prekes, televizorius, šaldytuvus ir daug kitos buitinės technikos. Dalies parduotuvių apyvartos išaugo dešimtimis procentų.
Kur lietuviai išleido antros pensijų pakopos pinigus?: „Ateina, pasižiūri ir iš karto perka“ (tv3.lt koliažas)
Dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys žiedai, auskarai bei kiti juvelyrikos dirbiniai, kuriuose puikuojasi deimantai bei kiti vertingi brangakmeniai.
Pasiėmus pinigus iš antros pensijų pakopos, ne vieno lietuvio akys nukrypo į papuošalus. Juvelyrikos dirbinių pardavėjai skaičiuoja dešimtims procentų išaugusią apyvartas.
„Toks skirtumas, kad žmonės ateidavo, moterys dažniausiai, pasimatuodavo, pasižiūrėdavo papuošalą ir einu pagalvosiu, tai dabar toks, ateina, pasižiūri ir iš karto perka. Pakuokit ir aš perku“, – sakė Juvelyrikos namų „Jurgus“ įkūrėja Jurga Gusarovienė.
Žiedo ar auskaro užsimanę klientai pasiryžo išleisti ne vieną tūkstantį eurų.
„Kainų rėžis yra maždaug nuo 3 tūkstančių. Seniau dar pagalvodavo. Labai orientuojasi į kokybę, klausia. Jeigu deimantai, kad būtų švarūs, kad būtų aukštos kokybės. Rodo, kad žmogus turi tų pinigų ir jis nori kažką vertingo nusipirkti“, – aiškino J. Gusarovienė.
Apyvartos pokyčiai balandį:
Farmacijos, medicinos ir kosmetikos prekės +13 proc.
Garso ir vaizdo įranga, buitiniai prietaisai +21 proc.
„Gyventojai pirko ilgalaikio vartojimo prekes. Panašu, kad tai nebuvo tik tai iš augančių atlyginimų, bet ir dalis gyventojų išleido iš antro pakopos pasiimtus pinigus. Vartojimas augo ne tik ilgalaikio vartojimo prekių, bet ir išlaidos restoranuose, augimas buvo kelis kartus spartesnis negu metų pradžioje. Pinigus leido ir malonumams, ne tik tam, kas svarbiausia ir pirmo būtinumo prekėms“, – pasakojo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak ekonomistų, jei ne antros pensijų pakopos pinigai, parduotuvių apvyartos būtų augusios dvigubai lėčiau, nei dabar.
„Labai tikėtina, kad tai buvo vieno mėnesio šuolis. Tie gyventojai, kurie labiausiai, nekantriausiai laukė tų pinigų didesnio likvidumo, jie tuos pinigus išleido“, – kalbėjo N. Mačiulis.
„Ne maisto prekių prekyba per metus yra paaugusi apie 20 procentų, kai skaičiuojam eurais, panašaus šuolio ir tikėjomės. <…> Gal kažkiek lūkesčių buvo, kad gal bus ir daugiau, nes jeigu mes paversime milijonais eurų, ta įtaka buvo šiek tiek didesnė negu 100-as milijonų eurų, ne maisto prekybininkams“, –
Bankų atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad gyventojai po neeilinio pasitaškymo pinigais grįžo prie įprasto vartojimo įpročių.
