Kamilė LukauskytėVokiečių žiniasklaida atskleidė, kokį Baltijos šalių gynybos planą parengė NATO generolai. Anot planų, jeigu rusai įsiveržtų į Lietuvą, Latviją, ar Estiją, okupantai būtų naikinami nuotoliniu būdu – pasitelkus dronus, robotus ir giliai į Rusiją galinčias smūgiuoti sistemas. NATO smogtų tiek Kaliningradui, tiek ir kitoms, giliau Rusijoje esančioms vietoms. Įdomu ir tai, kad NATO generolai specialiai atskleidė šį planą – sako, kad taip siunčia žinutę tiek Vladimirui Putinui, tiek ir visiems rusams.
NATO planai Baltijos šalių gynybai
Baltijos šalyse nuolat pratybas vykdantys sąjungininkai, pastaruoju metu vis dažniau pradėjo dirbti su įvairiais bepiločiais. Tą daro Estijoje dislokuoti britai. Taip pat ir Latvijoje dislokuoti Kanados kariai. Neatsilieka ir į Lietuvą pamažu keliaujantys vokiečių kariai. Jie net pabandė, ar įmanoma su tanku pasprukti nuo atakuojančio drono.
Ir visa tai ne šiaip sau – kaip pranešė vokiečių laikraštis „Bild“, jeigu Rusija sugalvotų užpulti Baltijos šalis, gynybos planai jau paremti dronų ir bepiločių pajėgumais.
„Tas planas yra Baltijos valstybių gynimas nuo pirmojo metro, ties valstybės siena. Nė metro neleisti, nekalbant kilometro, neleisti Rusijai žengti į mūsų teritoriją. Tai yra tikrai gera žinia, nes buvo anksčiau tokių planų, kurie sakė: nu tai rusai užims, NATO didelis, ateisim, atsikariausim ir panašiai“, – teigė apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Baltijos šalių gynybos planas paremtas prielaida, kad Rusija puls panašiai, kaip ir Ukrainoje. Iš pradžių paleis raketų salves ir spiečius dronų, o vėliau tankais ir kita šarvuota technika, įvedinės karius ant žemės.
Pagal NATO planą, sulaukus tokio puolimo, pirmiausia raketomis bus smūgiuota į rusų raketų paleidimo sistemas. Tuomet į kovą įsijungs pilotai su naikintuvais ir dronai. Jų tikslas bus sunaikinti raketų, dronų paleidimo sistemas, taip pat atakuoti rusų oro gynybos sistemas. Atskiras dėmesys skiriamas ir Kaliningradui, kuris, kaip jau anksčiau yra atvirai kalbėję įvairūs NATO generolai – sutriuškintas bus gana greitai.
Po pirminių smūgių rusams, seks antrosios fazės įgyvendinimas – savotiškos apsaugos zonos pasienyje sukūrimas. Tam tikro pločio ruožas ties siena su Baltarusija ir Rusija bus paverstas ateities mūšių vieta – numatyta, kad joks karys ten fiziškai nevyks, o rusus naikinti turės dronai ir kita nuotoliu valdoma karinė technika. Tikslas – sunaikinti į Baltijos šalis įžengusius okupantus, arba priversti juos atsitraukti.
„Kiekvienai valstybei, kiekvienai NATO šaliai, tame tarpe ir Lietuvai, labai svarbu suprasti, kad niekas čia tų dronų ir robotų neatveš, kad tame tarpe mūsų pačių indėlis čia turi būti, ir tada galvokime, kaip atrodo gynybos užpirkimai“, – teigė A. Medalinskas.
Plano viešinimas – atgrasymas
Galiausiai keliamas tikslas ir sunaikinti rusų pajėgumus – raketomis, dronais ir naikintuvais toliau tęsti svarbiausių objektų atakavimą – naikinti karines bazes, karinės įrangos gamyklas, logistikai ir aprūpinimui svarbius tiltus, kelius, geležinkelio linijas. Anot vokiečių žiniasklaidos, tam NATO planuoja ir lėktuvais į pačią Rusiją skraidinti dronus, ir kaip įvardija, robotus, kurie jau Rusijos gilumoje naikintų taikinius.
„Iš tikro pasiunčiama labai stipri žinia, kad jeigu tik Rusija tą dalyką darys, bus kertama per Kaliningrado sritį ir per likusią Rusijos teritoriją. Atgrasymo strategijai tai yra gerai“, – patikino A. Medalinskas.
Vokiečių žurnalistai plano neišsigalvojo – jiems jis buvo pristatytas Amerikos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadavietėje. Kartu buvo paaiškinta, kad plano paviešinimas taip pat yra atgrasymas – kad rusai žinotų, kas jų laukia, jeigu nuspręs rizikuoti ir pulti. Tiesa, tai nereiškia, kad rusai tikrai puls.
„Galbūt reikėtų truputėlį nusiraminti. Kai sakoma, kad viena ar kita pusė planuoja kažkokius veiksmus, planavimas vyksta visada. Kaip kvėpavimas. Ar tu planuoji kokius nors veiksmus gynybinius, ar tu veiksmus puolamuosius planuoji. Planavimas, kol nepriimtas sprendimas įgyvendinti planą, jis yra tiesiog būtina sąlyga“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo prezidento patarėjas Marius Česnulevičius.
Rusija kol kas netelkia pajėgumų
Tiesa, pasienyje su Baltarusija apsilankęs ir įtvirtinimus apžiūrėjęs Latvijos prezidentas pareiškė, kad jokių indikacijų apie rusų pajėgų telkimą nėra. Bet kartu ir pripažino, kad dabar rusai tą gali padaryti žymiai greičiau, lyginant su Ukrainos puolimu.
„Turiu pasakyti, kad, deja, lyginant su penkeriais metais atgal, koncentracija būtų kur kas greitesnė nei 2021-aisiais. Bet dabar jokių ženklų nėra. Kiekvienas perspėjimas turi būti priimtas rimtai, bet ne absoliučiai – nenoriu įžeisti žvalgybos, bet paprastas palyginimas: žvalgybos tarnybos prognozės kartais kaip orų prognozės. Jos gali būti tikslios, bet kartais, ir gana dažnai, jos neišsipildo“, – tikino Latvijos prezidentas Egars Rinkevičs.
„Mes lygiai taip pat, mūsų kariuomenė planuoja visus veiksmus, ką mes darytume, jeigu įvyktų vienas, ar kitas dalykas“, – „Žinių radijo“ laidoje patikino G. Nausėdos patarėjas M. Česnulevičius.
NATO gynybos plano, arba tiksliau, pačios idėjos paviešinimas rodo, kad Vakarai iš esmės perima karo Ukrainoje pamokas – didžiausias dėmesys skiriamas nuotoliu valdomiems ginklams. Kadaise tik fantastiniuose filmuose egzistavęs įsivaizdavimas apie robotų kovas, persikelia į realybę.
Mes kartu su NATO sąjunginkais labai labai atidžiai stebime, kas vyksta šalia mūsų sienų, stebime įvairius potencialius signalus, kurie rodytų karinės technikos, ar pajėgų koncentraciją“, – teigė Latvijos prezidentas E. Rinkevičs.
Kol kas įvairių šalių žvalgybos sako, kad rimtas Rusijos puolimas mažai tikėtinas, kur kas realesnis scenarijus, kad jis ir toliau terorizuos įvairiais sabotažo aktais.
