Europa ruošia naujus skaitmeninius sprendimus vairuotojams – ateityje gali atsirasti virtualūs vairuotojo pažymėjimai ir skaitmeniniai registracijos liudijimai. Politikų teigimu, tai turėtų padėti pažaboti sukčiavimą ir suteikti daugiau informacijos apie automobilių istoriją. Vis dėlto ekspertai perspėja, kad kartu su naujomis technologijomis sparčiai atsiranda ir naujos sukčiavimo schemos. Anot jų, dalis vairuotojų jau nebe atsukinėja ridą, o tiesiog sustabdo jos fiksavimą specialiais blokatoriais.
Apie naujus pokyčius ir tai, kokios rizikos gresia automobilių pirkėjams naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta" atstovas Renaldas Gabartas ir bendrovės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Preikša.
Jūsų kolega anksčiau buvo užsiminęs apie tokius prietaisus kaip ridos blokatoriai. Tai galbūt pirmiausia ir norėčiau paklausti – kas tai per priemonė ir kaip ji iš esmės veikia?
J. Preikša: Ridos blokatorius pasitelkia tai, kad automobilis turi tam tikrų ribotumų. Dalys yra sujungtos laidais, suprogramuotos atskirai ir į tarpą galima įkišti programinę plokštelę, kuri nepraleidžia informacijos apie tai, kiek kilometrų yra nuvažiuojama.
Sakykime, automobilio skydelis įprastai parodytų 10 nuvažiuotų kilometrų, tačiau užregistruojami galbūt tik trys, o galbūt išvis nulis kilometrų. Tokiu būdu rida nėra įskaitoma į skydelį ir praktiškai tampa sunku pastebėti, kad įvyko kažkoks ridos koregavimas.
Jeigu galite, nežinau, kiek tokia informacija jus pasiekia, tačiau kiek tokie įrenginiai kainuoja? Ar jie prieinami kiekvienam fiziniam asmeniui, ar vis tik tai labiau riboto prieinamumo priemonė?
J. Preikša: Dar prieš šitą laidą pats internete pasitikrinau, kiek tas prieinamumas yra galimas. Iš tikrųjų tokį įrenginį, ko gero, galima įsigyti per savaitę.
Kainos labai priklauso nuo automobilio amžiaus, sudėtingumo, programinės įrangos ir to, ar automobilis turi telematines sistemas. Kainos prasideda maždaug nuo 200 eurų, o „Ferrari“, „Lamborghini“ ir kitiems prabangiems modeliams toks blokatorius gali kainuoti ir porą tūkstančių eurų.
Didžiausia problema yra ta, kad anksčiau ridai koreguoti reikėdavo specialisto ar elektriko, kuris turėtų tam reikalingą programinę įrangą. Dabar užsisakai tą mažą programinę plokštelę, o pardavėjas dar atsiunčia vaizdo instrukciją, kaip ją pačiam įsidiegti į automobilį.
Iš esmės tai tampa sunkiai susekama ir sudėtingai kontroliuojama. Tarptautinės elektroninės prekybos platformos leidžia tokius blokatorius labai lengvai įsigyti bet kur ir bet kada. Net ir pats „eBay“ platformoje savo turimiems automobiliams radau tokių blokatorių.
Minėjote, kad tokių prietaisų galima įsigyti įvairiems modeliams – tiek prabangesniems, tiek pigesniems automobiliams. Galbūt iš rinkos tendencijų pastebite, kur dažniausiai tokie prietaisai naudojami?
J. Preikša: Iš tikrųjų, analizuodami mūsų įmonės duomenis, per pastaruosius šešerius metus pastebėjome, kad vidutiniškai apie 7,5 proc. automobilių turi koreguotą ridą. Tiesa, ši tendencija naujesniuose automobiliuose mažėja.
Ko gero, tai susiję su tuo, kad nauji automobiliai jau turi tam tikras sistemas, kurios apsunkina ridos atsukimą, todėl vietoje to pradedami naudoti blokatoriai.
Manau, kad kuo naujesnis automobilis, tuo didesnė tikimybė, kad jame bus naudojamas būtent ridos blokatorius.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
