Kamilė Lukauskytė
Direktyvos įgyvendinimo tikslai ir siūlomi pakeitimai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei pateikė pataisas, kuriomis siūloma į Lietuvos teisę perkelti Europos Sąjungos Platformų darbo direktyvą. Ši direktyva siekia užtikrinti didesnį teisinį aiškumą, daugiau teisių ir skaidrumo žmonėms, dirbantiems per skaitmenines platformas, tokias kaip maisto pristatymas ar pavežėjų paslaugos. Pagrindinė naujovė – aiškesnis kriterijų nustatymas, kada platformos darbuotojas laikomas darbuotoju, o kada – savarankiškai dirbančiu asmeniu.
Algoritminio valdymo skaidrumas ir darbuotojų teisės
Pagal siūlomus pakeitimus, platformos turėtų aiškiai informuoti apie naudojamus algoritmus, kurie valdo užduočių paskirstymą ir sprendimus dėl paskyrų blokavimo. Darbuotojai turėtų teisę reikalauti algoritmų veikimo paaiškinimo ir galimybės ginčyti sprendimus. Be to, svarbu, kad reikšmingų sprendimų nepriimtų vien automatizuotos sistemos, o būtų numatyta žmogaus priežiūra.
Galimos pasekmės platformų veiklai ir paslaugų kainoms
„Bolt“ ir „Wolt“ atstovai įspėja, kad didesnės darbuotojų garantijos gali padidinti veiklos sąnaudas. „Wolt“ Viešosios politikos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Liutvinskas pažymi, kad jei kurjeriai, šiuo metu dirbantys savarankiškai, turėtų būti perklasifikuoti į darbuotojus, pristatymo paslaugų kainos Lietuvoje galėtų išaugti 32–43 procentais. Tai gali sumažinti paklausą ir turėti neigiamą poveikį vietos restoranų sektoriui, bendradarbiaujančiam su platformomis.
Darbo lankstumo iššūkiai
Vienas svarbiausių klausimų yra darbo lankstumas, kuris šiuo metu yra pagrindinis privalumas per platformas dirbantiems žmonėms. Apklausos rodo, kad dauguma kurjerių vertina galimybę patiems pasirinkti darbo laiką ir derinti jį su kitomis veiklomis. Jei naujasis reguliavimas apribotų šį lankstumą, dalis kurjerių gali nuspręsti nutraukti veiklą platformose, prarandant lankstaus uždarbio galimybes.
Platformų pozicija ir siekiai
„Bolt“ ir „Wolt“ aktyviai dalyvauja diskusijose dėl direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę ir ragina ieškoti subalansuoto sprendimo. Jie pabrėžia, kad svarbu išlaikyti galimybę savarankiškai dirbantiems asmenims rinktis lankstų darbo modelį, kuris yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi darbą per platformas. Abi įmonės siekia, kad galimi pokyčiai turėtų kuo mažesnį poveikį paslaugų kainoms ir prieinamumui vartotojams.
Europos kontekstas ir problemų sprendimas
Siūlomi pakeitimai atsirado reaguojant į visoje Europoje išryškėjusias problemas dėl netinkamo per skaitmenines platformas dirbančių asmenų užimtumo statuso nustatymo. ES duomenimis, apie 5,5 mln. žmonių gali būti neteisingai priskirti kategorijoms, dėl ko jie praranda darbuotojams priklausančias garantijas, bet neturi ir savarankiškai dirbančių privalumų. Be to, algoritminis valdymas dažnai veikia nepakankamai skaidriai, todėl direktyva siekia užtikrinti didesnį atskaitomumą ir aiškumą visiems rinkos dalyviams.
Ateities perspektyvos
Lietuva turi perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę iki 2026 metų gruodžio 2 dienos. Galutiniai sprendimai ir jų poveikis priklausys nuo to, kaip bus suformuluoti darbo santykių nustatymo kriterijai ir kokį lankstumo lygį leis išsaugoti. Šiuo metu vyksta aktyvios konsultacijos su valdžios institucijomis, socialiniais partneriais ir platformų atstovais, siekiant rasti pusiausvyrą tarp darbuotojų apsaugos ir veiklos lankstumo, o kartu užtikrinti paslaugų prieinamumą ir kainų stabilumą vartotojams.
